Trumpas interviu apie profesoriaus Prano Viškelio mokslinę veiklą ir pasiekimus.
Ne, šeimoje mokslininkų nebuvo. Na, dabar sūnus Jonas Viškelis jau yra mokslininkas, ir mano nuomone, visai neblogas.
O mokslininku panorau būti būdamas dar moksleivis. Man labai patiko eksperimentuoti, viliojo pažinimo džiaugsmas.
Aš gi kaimietukas – ir gimiau kaime, ir dabar gyvenu kaime, man žemės ūkis (dar atskirai noriu paminėti ir bitininkystę...) visada buvo, kaip sakoma, prie širdies. Bet patiko ir chemija, todėl studijavau tuomečiame Kauno politechnikos institute, Cheminės technologijos fakultete. O sodininkystės sritį pasirinkau, galima sakyti, atsitiktinai. Nors nieko atsitiktinio nebūna: KTU prof. Rimantas Venskutonis viename pokalbyje pasiūlė dirbti Babtuose, Sodininkystės ir daržininkystės institute, ir sakė, kad dirbdamas Biochemijos ir perdirbimo laboratorijoje puikiai suderinsiu mokslą, žemės ūkį ir chemiją. Taip ir atsitiko...
Brolis Jonas, sesuo Vilė ir aš vaikystėje
Pažinimo džiaugsmas.
Pasirodo, ir aš jaunas buvau
Taip, kartu su biotechnologija. Juk maistas turi būti funkcionalus, sveikatinantis, biologiškai vertingas.
Na, šiais laikais vienas mokslininkas nedirba, dirba kolektyvas, kuris dažnai yra tarpdisciplininis ir net tarpinstitucinis, tarptautinis. Dabar dažnai dirbu dar ir su verslo atstovais, kitais tyrėjais. Taip kad sakyti, jog sukūriau aš, negaliu. Sukūrėme visi, bet man dalyvaujant.
Galima paminėti šešias „Ribes alibi“ pagardų rūšis, sukurtas serbentų uogų pagrindu kartu su UAB „Dangaus pupos“. Vien pavadinimas ką reiškia... 2020 m. raudonųjų serbentų su česnakais pagardas buvo apdovanotas „Lietuvos metų gaminio“ aukso medaliu.
Su verslu (MB „Ekosula“) ir VDU ŽŪA mokslininkais sukurta beržų sulos pramoninės gamybos technologija, įregistruotas ES dizainas (2020).
O su UAB „Rūta“ sieja ilgalaikis bendradarbiavimas kuriant inovatyvius produktus. Tai ir liofilizuotos uogos šokolade, ir visa užkandžių linija „Greenz“. Šie produktai dažnai apdovanojami parodose.
Kuo pasižymi produktai? Na, trumpai tai biologine verte ir yra be pridėtinio cukraus arba su minimaliu jo kiekiu. O jei išsamiau, tai reikėtų labai ilgai pasakoti...
Taip, tai tikrai taip. Mūsų mitybos įpročiai po truputį keičiasi, gerėja. Ir paradoksalu, bet manau, kad karantino ir nuotolinio darbo kontekste mityba gerėja, nes mažiau valgome greito, nelabai sveiko maisto, o daugiau gaminame patys. Taigi, sau ir konservantų nededame, ir tirštiklių, ir sintetinių dažų.
O taip. Šiuo metu rengiame paraišką patentui gauti (tarp kitko, ir su garsiuoju virtuvės šefu Deivydu Praspaliausku), todėl negaliu atskleisti esmės. Ir apskritai, dar nenoriu dalintis idėjomis.
Bet dabar atradome dar vieną naują tyrimų kryptį – nanotechnologijas, žaliąją nanoproduktų sintezę. Ja mus visus užkrėtė naujoji podoktorantūros stažuotoja dr. Aistė Balčiūnaitienė. Bet gal tai jau nelabai maisto, daugiau sveikatos technologijos, bet ką gali žinoti...
Taip, tai netikėtas įvertinimas. Bet kai gavau LR Prezidento padėkos raštą 70-mečio proga, supratau, kad gal esu kažko vertas.
Žiūrint 2021 m. naujametinio Vienos filharmonijos simfoninio orkestro transliaciją ir klausant nuostabios Štrauso muzikos, mintys kažkur nuklydo ir susimąsčiau apie savo gyvenimą, darbus, karantino apribojimus bendrauti. Aš jau nuo 2019 m. nejaukiai jaučiuosi girdėdamas padėkas arba pagyrimus manydamas ir sakydamas, kad iš tikrųjų nenusipelniau padėkų, aš gi nieko konkretaus nepadariau...
Ir labai malonu, bet kartu ir nejauku, nesmagu – keista savijauta. Pavyzdžiui, Nacionalinio maisto ūkio klasterio valdybos nario, startuolių Verslo angelo, UAB „SatiMed“ steigėjo/vadovo ir įmonės „ProBiosanus“ valdybos nario, „RTO Lithuania“ Patarėjų tarybos nario Rimanto Tuskevičiaus laiškas Savivaldybių asociacijos prezidentei Romai Žakaitienei, kuriame mane įvardija: „Klasterio mokslinis Patriarchas“. Arba UAB „Rūta“ direktoriaus Rolando Pridotko įvairiuose renginiuose ir pasitarimuose šiltai išsakoma padėka už naujų, inovatyvių produktų kūrimą. UAB „Rūta“ bei UAB „Dangaus pupos“ gauti apdovanojimai...
Į mano sakymus, kad nesijaučiu nusipelnęs tokių gražių žodžių ir todėl jaučiuosi nejaukiai, Rolandas vieną kartą atsakė: bet Jūs kaip orkestro dirigentas, be Jūsų niekas nevyksta. Na ir štai: šiandien nusiraminau, žiūrėdamas maestro Riccardi Muti diriguojamo Vienos simfoninio orkestro koncertą. Gal ir teisus Rolandas, mane lygindamas su dirigentu, gal aš be reikalo save menkinu. Juk ir R. Muti koncerto metu gana daug laiko, atrodo, nieko neveikė, tiesiog stovėjo ir žiūrėjo, kaip orkestras groja. Tačiau iš tikrųjų jis visą laiką buvo orkestro dirigentas, orkestro širdis, ir įsikišdavo, kai tik reikėdavo. Taigi, ir aš dabar įgavau ramybę: gal ir aš, nors ir atrodo, kad nieko konkretaus neveikiu, bet iš esmės viską valdau, inicijuoju, padedu, patariu, galų gale argumentuotai paskatinu. Teateinie man ramybė, tegu pradingsta kompleksavimas, savikritika, kažkoks nepasitikėjimas savimi. Gal tikrai aš kažką naudingo nuveikiau...
Pieštas portretas
Tikrai taip, manau, kad pakankamai skiriame dėmesio jaunimui įtraukti į mokslą. Yra daug puikių renginių – Tyrėjų naktis, Erdvėlaivis Žemė, yra LMT finansuojami projektai studentams laisvu nuo studijų metu vykdyti mokslinius tyrimus. Didelę reikšmę jaunimo įtraukimui į mokslą skiria Lietuvos mokslų akademija, skelbdama konkursus studentų moksliniams darbams, jauniesiems mokslininkams, organizuodama jaunųjų mokslininkų konferencijas. LMA įkūrė net prestižinę Jaunąją akademiją, kurioje jaunieji akademikai dirba kartu su tikraisiais akademijos nariais. Ir Lietuvos mokslo taryba rengia jaunųjų mokslininkų konkursus. Pavyzdžiui, kaunietė Gabija Imbrasaitė 2018 m. Dubline vykusiame Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse apdovanota specialiuoju biotechnologijų srities prizu (angl. The EUCYS Bioeconomy bio-based industries prize). Apdovanojimas jai įteiktas už darbą „Bioplastiko su mėlynuoju pelėsiniu grybu Penicillium roqueforti poveikis kriaušių nokimui ir laikymuisi“, darbo vadovas dr. P. Viškelis.
Taigi, jaunimui sudominti moksline veikla tikrai yra pakankamai renginių ir priemonių. Bet būtina ir visuomenės nuostata dėl mokslo reikšmės, inovacijų poreikis, supratimas, kad be mokslo liksime pasaulio kelkraštyje. Taigi, ir finansavimas mokslui turėtų būti ne 0,9 proc., bet bent jau 1,5 proc. BVP.
