WAMBAF

Projektas „Vandens valdymas Baltijos miškuose“ (Water Management in Baltic Forests (WAMBAF) of Interreg Baltic Sea Region)

APIE PROJEKTĄ

Projektas: Vandens valdymas Baltijos miškuose

Projekto akronimas: WAMBAF

Prioritetinė sritis: Gamtos ištekliai

Pagrindinis tikslas: Švarus vanduo

Vykdymo laikotarpio trukmė (mėnesiai): 36

Vykdymo pradžia (sutarties pasirašymo laikas): 2016/05/19

Vykdymo pabaiga: 2019/02/28

Galutinė data: 2019/05/31

Projekto partnerio Nr.: PP5

Juridinis atstovas: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centas (LAMMC)

Vadovaujanti organizacija (Partneris 1): Švedijos miškų agentūra

Teisinė bazė

• REGULATION (EU) No 1299/2013 OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCIL of 17 December 2013 on specific provisions for the support from the European Regional Development Fund to the European territorial cooperation goal, Article 13(2),
• The cooperation programme "Interreg Baltic Sea Region" (CCI 2014TC16M5TN001)
• The Interreg Baltic Sea Region Programme Manuals
• The Agreement on the Management, Financial and Control Systems of the programme made between the countries participating in the programme and the Investitionsbank Schleswig-Holstein
• The Agreement on Management, Control and Audit concerning beneficiaries located outside the Programme area of the Interreg Baltic Sea Region Programme 2014-2020 (Agreement according to Article 20(2)(c) of Regulation EU (No) 1299/2013) made between the partner countries to the programme and the Investitionsbank Schleswig-Holstein

VYKDYMAS

Projekto įgyvendinimo trukmė: 2016 m. gegužės 19 d. – 2019 m. gegužės 31 d.

VYKDYTOJAI IR KONTAKTAI

Dr. Marius Aleinikovas; dr. Olgirda Belova (koordinatoriai). Adresas: Liepų g. 1, Girionys, 53101 Kauno r., Lietuva

VYKDYTOJAI

• Dr. Kęstutis Armolaitis, vyriausiasis mokslo darbuotojas
• Dr. Dovilė Čiuldienė, jaunesnioji mokslo darbuotoja
• Doc. Dr. Alius Ulevičius, vyresnysis mokslo darbuotojas
• Odeta Skaisgirienė, finansinis administratorius

DARBINIAI PAKETAI:

• WP1 (projekto valdymas ir administravimas)
• WP2 (pagrindinių užduočių gairės ir priemonės)
  
• WP3 (plėtros gairės ir priemonės)
  
• WP4 (demonstracinės teritorijos ir jų įsteigimas)
  
• WP5 (įteisinimas ir veiklos planas)
  

Projekto partneriai

Pastabos

* Partneris lyderis (LP)
** PP5: LAMMC direktoriaus 2016 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. CV-1-63, LAMMC filialui Miškų institutui pavesta įgyvendinti projektą laikotarpiu nuo 2016-05-19 iki 2019-05-31

Asocijuotos organizacijos

WAMBAF tikslai ir uždaviniai

Miškai, kurie sudaro beveik 48% Baltijos jūros regiono (toliau BJR) teritorijos, turi didžiulę ekologinę, ekonominę ir socialinę vertę regiono šalyse. Upės ir upeliai perneša maistines ir kenksmingas medžiagas iš miškų į regioninius bei jūros pakrantės vandenis. Tai sukelia eutrofikaciją ir taršą. Pakrančių miškų tvarkymas, miško sausinimo sistemų priežiūra bei bebrų užtvankų kontrolė ženkliai veikia vandens kokybę, leidžia kontroliuoti srautus ne tik maistinių, bet ir kenksmingų medžiagų (iš jų metilo gyvsidabrio), kurios neigiamai veikia vandens telkinių ir pakrančių miškų ekosistemų biologinę įvairovę. Helsinkio Komisijos (HELCOM) duomenimis, natūrali pernaša iš miškų į Baltijos jūrą siekia 19% bendrojo azoto (N_b) ir 16 % bendrojo fosforo (P_b).

WAMBAF tikslas yra spręsti vandens kokybės problemas, susijusias su miškininkavimu, ypatingą dėmesį skiriant vandens švarumui, maistinių bei kenksmingų medžiagų (iš jų gyvsidabrio / metilo gyvsidabrio) pernašai. WAMBAF rezultatai yra reikšmingi miško išteklių tvariam naudojimui. Jie bus naudingi dirbantiems miškų ūkyje ir dalyvaujantiems bebrų daromos žalos valdyme, suteiks žinių, naujų gairių, metodų ir priemonių, skirtų mažinti maistinių bei kenksmingų medžiagų išplovimą į regioninius ir pakrančių vandenis.

Pagrindiniai uždaviniai

Švarus vanduo: didinti vandentvarkos efektyvumą, siekiant mažinti maisto medžiagų prietaką ir kenksmingų junginių išplovimą į Baltijos jūrą ir regioninius vandenis, remiantis susijusio su vandens kokybe visuomeninio ir asmeninio suinteresuotumo plėtra.

WAMBAF pagrindiniai horizontalūs principai

Baltijos jūros šalyse miškai turi ženklią ekologinę, ekonominę bei socialinę vertę, ne tik dėl biologinės įvairovės, bet ir kaip bioenergijos ir žaliavinės medžiagos šaltinis, užtikrinantis visuomenei darbą ir rekreaciją. WAMBAF gauti rezultatai pasitarnaus tvariam miško išteklių naudojimui, kuris tiesiogiai susijęs su miško vandenų apsauga ir biologinės įvairovės palaikymu pakrančių miškuose ir vandens ekosistemose. Tam pasitarnaus gautos naujos žinios, metodai ir priemonės, nukreiptos minimizuoti maisto medžiagų ir pavojingų junginių išplovimą į regioninius ir priekrantės vandenis atitinkamai miškininkaujant ir kontroliuojant bebrų populiaciją. Projekto rezultatai bus  pritaikyti praktikoje.

Projektas jungia tris pagrindinius tarpusavyje glaudžiai susijusius darbinius paketus, kurie ženkliai veikia vandens kokybę, būtent: 1) miškų sausinimas; 2) pakrančių miškai/buferinės zonos, ir 3) bebrų veikla.

1) Miškų sausinimas: Baltijos jūros regione buvo nusausinta per 10 milijonų  hektarų durpžemių, o vien tik Suomijoje kasmet išvaloma net 50 000 ha sausinimo sistemos. Tačiau iki šiol nepakanka žinių, priemonių ir gairių, galinčių įvertinti ar efektyviai tvarkomos sausinimo sistemos bei ką tvarkyti jas iš vandens kokybės ir ekonominių perspektyvų.

Pagrindinis šių priemonių tikslas yra žinių plėtojimas, veiklos gairių pagerinimas ir sausinimo sistemų būklės ir tvarkymo įvertinimo priemonių išvystymas vandens kokybei pagerinti ir palaikyti.

2) Pakrančių miškai yra labai svarbūs tvariam BJR vystymuisi. Vien tik Švedijoje šie  užima daugiau kaip 800 000 km gėlųjų vandenų priekrantės. Miškininkavimas, iš jo transportavimo darbai, turi būti planuojami, siekiant išvengti maisto medžiagų ir kenksmingų junginių išplovimo. Tačiau iki šiol nepakanka efektyvių miškininkavimo priemonių, padėsiančių sumažinti neigiamą poveikį vandens kokybei.

Šios priemonės pagrindinis tikslas yra pagerinti ir išvystyti miško darbų efektyvias priemones, kurios sumažintų neigiamą poveikį vandens kokybei.

3) Bebrų populiacijos: visuotinai pripažinta, kad pastaruoju metu bebrų populiacijos ženkliai pagausėjo ir daro miškams, aplinkai didelę žalą, ypač pietryčių BJR šalyse. Tačiau tebetrūksta žinių, rekomendacijų ir priemonių įvertinti, kokių tipų bebrų užtvankos labiausiai sumažina maistinių bei kenksmingų medžiagų pernašą į kitus vandens telkinius. Taip pat neaišku, kurios organizacinės struktūros ir kokios paskatos leistų valdyti bebrų pasiskirstymą tvariai. Trūksta ir demonstracinių teritorijų bei švietimo, įgyvendinant gaires ir priemones ir kontroliuojant bebrų poveikį.

Šios priemonės pagrindinis tikslas yra žinių plėtojimas, veiklos gairių ir priemonių pagerinimas, siekiant įvertinti: 1) kurios bebrų užtvankos geriausiai užtikrintų maisto medžiagų ir kenksmingų junginių išplovimo mažinimą; 2) kurios organizacinės struktūros ir kokios paskatos leistų valdyti bebrų pasiskirstymą tvariai.

Įgyvendinant projektą #011 “Vandens valdymas Baltijos miškuose (“Water Management in Baltic Forests (WAMBAF) of Interreg Baltic Sea Region”, 2015/11/19 patvirtinto BJR INTERREG valdymo komiteto bei sutinkamai su sutartimi, pasirašyta su projekto vadovaujančia organizacija Švedijos miškų agentūra (Partnership agreement between the lead partner (Swedish Forest Agency) and Project Partner No"5 (Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry, LAMMC)”, institucija yra atsakinga už trečiąjį darbo paketą, rengiant gaires ir knygą bebrų tematika, kaip tai apibrėžta projekto užduotyse ir laikantis kokybės kriterijų. Projekto rezultatai – gairės ir knyga bus paviešinti projekto interneto svetainėje.

Upinis bebras (sin. Eurazijos bebras, Europinis bebras) (Castor fiber Linnaeus, 1758), kaip pusiau vandens gyvūnas, paveikia pakrančių miškus ir, juolab, miško sausinimo sistemas. Nuomonės apie bebro veiklą yra gana kontraversiškos. Lietuvoje daugiau kaip pusę bebrų užtvankų aptinkamos melioracijos kanaluose, tačiau jo poveikis vandens kokybei gali būti teigiamas ir neigiamas. Todėl yra būtinas suinteresuotųjų organizacijų, dalyvių Baltijos regione bendradarbiavimas, rengiant bebrų populiacijos ir jų poveikio vandens kokybei valdymo gaires Baltijos jūros vandens kokybės atžvilgiu.

Nepaisant gausybės darbų ir publikacijų minėtais klausimais (buferinės zonos, sausinimo sistemos ir bebrų), pradėta esamų žinių analizė parodė bebrų poveikio kenksmingų junginių išplovimui tyrimų, demonstracinių teritorijų ir gairių stoką. Siekiama parengti minėtas gaires bei knygą. Ši veikla padėtų klasifikuoti bebrų užtvankas Baltijos regiono mastu, mažinti maisto medžiagų ir kenksmingų junginių išplovimą į regioninius vandenis ir Baltijos jūrą, atsižvelgiant į šiose šalyse sukauptą gerosios praktikos patirtį. Demonstracinių teritorijų steigimas bei mokymai bebrų populiacijos valdymo ir švaraus miško vandens Baltijos jūros regione klausimais, leis atskleisti tikrąjį bebrų vaidmenį. Šis darbo paketas skirtas naudoti suinteresuotoms visuomenės grupėms, iš jų politikams, miškininkams, gamtosaugininkams ir nevyriausybinėms organizacijoms kaip medžiotojams, miško savininkams ir miškininkų sąjungoms.

REZULTATAI

• Beaver as a renewable resource – A beaver dam handbook for the Baltic Sea Region
• Bebrų populiacijos valdymas Baltijos jūros regione – žinių, metodų ir raidos poreikių dabartinės būklės apžvalga
• Žydrasis Planavimas – vadovas. Kaip atlikti žydrąjį planavimą miškų ūkyje mažųjų upelių geriausiai valdymo praktikai
• WAMBAF – sausinamosios melioracijos tinklo priežiūros geroji patirtis siekiant geros vandens kokybės Baltijos jūros regione – rekomendacijų santrauka
• WAMBAF – sausinamosios melioracijos tinklo priežiūros geroji patirtis siekiant apsaugoti paviršinius vandenis Baltijos jūros regione – rekomendacijų trumpa versija
• Darbinio paketo WP2 mokslinė ataskaita „Bebrų užtvankų valdymo žinios ir metodai ir jų plėtros poreikiai Baltijos jūros regiono šalyse“
• Pirmasis naujienlaiškis „Vandens valdymas Baltijos miškuose“. Partneris Nr. 5, 2016
• Antrasis naujienlaiškis „Vandens valdymas Baltijos miškuose“. Partneris Nr. 5, 2017