Pradžia Lietuvos
Agrarinių ir miškų
Mokslų centras
En

Pagrindinių užduočių gairės ir priemonės

WP2 darbinio paketo vykdymo pradžia paskelbta po projekto įvadinės konferencijos, vykusios Vilniuje, 2016 m. balandžio mėn. Šiam paketui reikalinga medžiaga surinkta iš mokslinės, profesinės literatūros, teisės aktų ir kitokių dokumentų prieinamų šaltinių bei informacijos, kurią pateikė projekto šalių-partnerių atitinkamos srities ekspertai. Visų projekto partnerių dalyvavimas, analizuojant surinktus šaltinius ir apibrėžiant poreikius, leido parengti pagrindą tolesnių uždavinių vykdymui. WP2 darbinis paketas jungia tris pagrindines veiklas:

A 2.1: Pakrančių miškų tvarkymo esamų žinių ir metodologijos apžvalga ir tolesnės plėtros poreikių apibrėžimas. Šioje veikloje išanalizuoti ir apibrėžti plėtros poreikiai tokiose srityse: a) esamos mokslinės, profesinės ir kitokios žinios apie miškininkavimo pakrančių miškuose/buferinėse zonose ir jų tvarkymo įtaką maistmedžiagių ir kenksmingų junginių išplovimui; b) žinios apie buferinių zonų efektyvumą, kontroliuojant vandens nuotėkį ir kokybę; c) esamos priemonės, naudojamos buferinių zonų planavimui, bei d) esami teisės aktai, nuostatai bei gairės, susiję su buferinių zonų įsteigimu. Ši A 2.1 veikla taipogi sudaro pagrindą darbiniams paketams WP3 ir WP4 (žiūr. žemiau), teikdama jiems bazinę informaciją bei esamų vandens apsaugos, planavimo priemonių ir tyrimo teritorijų apžvalgą. Pagrindinė šios veiklos produkcija yra  mokslinė ataskaita „Pakrančių miškų tvarkymo žinios bei metodologija ir jos plėtros poreikiai Baltijos jūros šalyse“. 

A 2.2: Vandens apsaugos miškų nusausintoje žemėje esamų žinių ir metodologijos apžvalga ir tolesnės plėtros poreikių apibrėžimas. Šioje veikloje išanalizuoti ir apibrėžti plėtros poreikiai tokiose srityse a) esamos mokslinės, profesinės ir kitokios žinios apie miško sausinimo poveikį maistmedžiagių ir pavojingų junginių išplovimui; b) žinios apie įvairių metodų (sedimentacijos tvenkinių, vandens saugyklų ir pan.) efektyvumą, kontroliuojant vandens nuotėkį ir kokybę; c) esamos priemonės vandens kokybei užtikrinti sausinant miškus, ir d) esami teisės aktai, nuostatai bei gairės, susiję su miškų sausinimu ir vandens kokybe. Pagrindinė šios veiklos produkcija yra mokslinė ataskaita „Vandens apsaugos, sausinant miškus, žinios bei metodologija ir jos plėtros poreikiai Baltijos jūros šalyse“, kurioje apžvelgtos vandens kokybės, sausinant miškus, esamos žinios ir metodologijos ir, taipogi, plėtros poreikių analizė BJR šalyse. 

A 2.3: Bebrų daromos žalos valdymo esamų žinių ir metodologijos apžvalga ir tolesnės plėtros poreikių apibrėžimas. A 2.3 veikloje išanalizuoti ir apibrėžti plėtros poreikiai tokiose srityse: a) esamos mokslinės, profesinės ir kitokios žinios apie bebrų daromos žalos ir jos valdymo įtaką maistmedžiagių ir kenksmingų junginių išplovimui; b) žinios apie bebrų užtvankų priežiūros efektyvumą kontroliuojant vandens nuotėkį ir kokybę; c) esamos priemonės sprendimų priėmimui dėl bebrų užtvankų galimo išardymo; ir d) esami teisės aktai, nuostatai bei gairės, iš jų aplinkosauginiai, susiję su bebrų užtvankų priežiūra ir šių gyvūninės kilmės nemedieninių išteklių tvariu naudojimu, gautos produkcijos tolesniu paruošimu bei prekyba (bebriena, kailiai, bebrų sruogliai castoreum parfumerijos pramonei ir pan.) ir bebraviečių stebėjimo pritaikymu rekreacijai bei pažintiniam turizmui.  Šios veiklos A 2.3 svarbus indėlis yra mokslinė ataskaita „Bebrų užtvankų valdymo žinios ir metodologija bei ir jų plėtros poreikiai Baltijos jūros šalyse“. Šioje apžvalgoje analizuojami bebrų užtvankų aktyvaus tvarkymo visi „už“ ir „prieš“ sąsajoje su Europos Sąjungos vandens tinklo direktyva (2000/60/EC), nacionaliniais teisės aktais laukinės gyvūnijos apsaugos ir naudojimo klausimu, tačiau atsižvelgiant į aplinkosauginius reikalavimus ir poreikius (pvz., ES Buveinių direktyvą bei jos priedus).

En