Dr. Alfas Pliūra

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro
Miškų institutas

Tel. 8 682 67 811
El. paštas alfas.pliura@mi.lt
Liepų g. 1, Girionys, 53101 Kauno r.

 

 

Išsilavinimas

1974–1979 m. Lietuvos žemės ūkio akademija (nuo 2011 m. Aleksandro Stulginskio universitetas), Miškų ūkio fakultetas. Įgytas inžinerijos kvalifikacinis laipsni (= magistro).
1974 m. Šiaulių m. 10 vidurinė mokykla

Mokslo laipsniai ir vardai

2009 m. Habilitacijos procedūra Lietuvos žemės ūkio universitete, habilitacijos tema „Lapuočių medžių genetinė įvairovė ir fenogenetinis plastiškumas kintančios aplinkos, genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos kontekste“ (Miškotyra).

1993 m. Žemės ūkio mokslų srities, Miškotyros krypties daktaro laipsnis. Disertacijos tema „Drebulės (Populus tremula) populiacijų genetinės-biologinės ypatybės, hibridizacija ir selekcijos galimybės" (Genetic and biological peculiarities of common aspen (Populus tremula L.), possibilities for hybridization and breeding).

Mokslinių tyrimų kryptys

  • Miško medžių rūšių ekogenetinio atsako, adaptacijos ir plastiškumo tyrimai skirtingomis gamtinėmis ir modeliuojamomis aplinkos sąlygomis
  • Miško medžių rūšių kiekybinė, populiacinė ir molekulinė genetika
  • Tuopų hibridų adaptacijos, produktyvumo ir medienos savybių ekogenetiniai tyrimai
  • Medžių atsparumo ligoms ekogenetiniai tyrimai
  • Miško atsikūrimas ir miško ekosistemų tvarumas klimato kaitos sąlygomis
  • Miško medžių selekcija ir genetinių išteklių išsaugojimas

Profesinė patirtis

Nuo 2015 m. iki dabar dirba vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigose Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Miškų instituto Miško genetikos ir selekcijos skyriuje
Nuo 2010 m. iki dabar Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto Profesorius, 2009-2010 m. – docentas,
2005–2009 m. Lektorius. Dėstomos magistratūros disciplinos „Miško ekologinės-evoliucinės genetikos“ ir „Miško ekosistemų dinaminis tvarumas“, vykdomi tyrimai
2013 m gruodis Kviestinis profesorius S.Seifullin Kazachijos agrotechniniame universitete, Astana, Kazachstanas – paskaitų ciklas magistrantams „Applied ecological forest genetics“
2011 m. lapkričio 23 d.–gruodžio 14 d. Kviestinis profesorius Kazachstano nacionaliniame žemės ūkio universiteto Miškų fakultete, Almata, Kazachstanas - paskaitų ciklas magistrantams „Applied ecological forest genetics“
2010–2015 m. dirbo vyresniojo mokslo darbuotojo pareigose Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Miškų instituto Miško genetikos ir selekcijos skyriuje
1996–2010 m. dirbo vyresniojo mokslinio bendradarbio pareigose Lietuvos miškų instituto Miško genetikos ir atkūrimo skyriuje
1997–1999 m. dirbo direktoriaus pavaduotojo informaciniam darbui pareigose Lietuvos miškų institute
1995–1997 m. dirbo mokslinio sekretoriaus pareigose Lietuvos miškų institute
1986–1996 m. dirbo mokslinio bendradarbio pareigose Lietuvos miškų institute
1979–1986 m. dirbo inžinieriaus pareigose Dubravos miškų tyrimo stoties Miško selekcijos ir sėklininkystės centre

Mokslinės ir profesinės organizacijos

  • Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys
  • Baltijos šalių selekcininkų tarybos narys
  • Lietuvos genetikų ir selekcininkų draugijos narys
  • LR aplinkos ministerijos Miškų departamento Miško genetinių išteklių, sėklininkystės ir miško atkūrimo ekspertų komisijos narys
  • Lietuvos miškininkų sąjungos narys

Kita veikla

  • Nuo 2013 m. iki dabar Baltijos šalių tarptautinio mokslo žurnalo „Baltic Forestry" (CA WoS IF) vyriausiasis redaktorius
  • Nuo 2008 m. iki dabar COST, LVMSF, FP7 BIODIVERSA, EUREKA EUROSTARS, MITA paraiškų ir projektų ataskaitų ekspertas
  • Nuo 2001 m. iki dabar Tarptautinių mokslo žurnalų Silvae Genetica, Annals of Forest Science, Scandinavian Journal of Forest Research, Baltic Forestry, Forest Pathology ir kt. recenzentas
  • 2000–2004 m. Europos miško genetinių išteklių programos EUFORGEN/IPGRI nacionalinis koordinatorius
  • 2000 m. balandžio 7–9 d. Šiaurės šalių miško genetikų ir selekcininkų grupės (SNS) ir Baltijos šalių genetikų konferencija, Girionys-Kaunas, organizacinio komiteto narys
  • 1998 m. liepos 8–14 d. Šiaurės–Baltijos šalių genetikos simpoziumas „Nordic Baltic in situ Symposium“ Vilniuje, organizacinio komiteto narys
  • 1997–2003 m. Europos miško genetinių išteklių išsaugojimo programos (EUFORGEN/ IPGRI) Kilmingųjų kietųjų lapuočių sekcija, šalies atstovas
  • 1996–2008 m. Lietuvos mokslo žurnalo „Miškininkystė“ atsakingasis sekretorius
  • 1994 m. rugsėjo 13–17 d. tarptautinis IUFRO S.2.02.18 Simpoziumas „Scots Pine Breeding and Genetics“ Kaune, organizacinio komiteto narys

Kvalifikacijos tobulinimas

  • 2003 m. spalio–2004 m. gruodžio mėn. Vizituojantis mokslininkas Kanados miško produktų tyrimo institute FORINTEK, Kvebeke Kanadoje – Forintek Canada, Reseau Ligniculture Quebec ir LAVAL universiteto projektas „Genetic studies of poplar hybrids wood properties“, projekto vykdytojas
  • 2001 vasario–liepos mėn. vizituojantis mokslininkas Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto Miško genetikos departamente, Uppsala, Švedija – ES BP5 programos „CASCADE WP.3 Variation in adaptive traits“, projekto vykdytojas
  • 1998 m. tarptautiniai mokomieji kursai „Objective oriented intervention planning (OOIP)“. Vilnius
  • 1997 m. vasario 10–21 d. Šiaurės-Baltijos šalių kursai „Management of databases of genetic resources on intranet and Internet“, Šiaurės genų bankas, Alnarp, Švedija
  • 1992 m. balandžio–liepos mėn. moksliniai tyrimai-stažuotė „Norway spruce eco-genetic studines“, Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto Miško derliaus tyrimo departamentas, Garpenberg, Švedija.

Dalyvavimas mokslo programose bei projektuose

  • 2017–2021 m. LMT Visuotinės dotacijos aukšto lygio MTEP projektas "Įžvalgos į ateities miškus: klimato kaitos ir ligų iššūkiai bei galimos priemonės miško ekosistemų bioįvairovės išsaugojimui ir darniam funkcionavimui", remiamas ES struktūrinių fondų, atsakingas vykdytojas
  • 2016 m. dalyvavo parengiant HORIZON2020 programos paraišką „Ash Dieback (Hymenoscyphus fraxineus) and Emerald Ash Borer (Agrilus planipennis): emerging and potential threats to European Ash – FRAXTHREATS“, vad. R. Vasaitis, 18 partnerių
  • 2015–2018 m. Lietuvos mokslų tarybos Nacionalinės mokslo programos projektas „MIŠKOEKOKAITA - skirtingų medžių rūšių ir besiformuojančių miško bendrijų atsakas ir plastiškumas klimato kaitos ir kitų streso veiksnių poveikyje“, vadovas
  • 2015–2016 m. LR aplinkos ministerijos užsakomasis taikomųjų tyrimų projektas „Hibridinių drebulių ir tuopų klonų selekcinis įvertinimas ir atranka kloniniuose bandymuose vegetatyviniam dauginimui ir kryžminimams“, vadovas
  • 2015–2016 m. LR aplinkos ministerijos užsakomasis taikomųjų tyrimų projektas „Miško medelynuose atvirame grunte auginamų atitinkamo amžiaus ir retų vietinių medžių rūšių bei persodinamų miško sodmenų kokybės tyrimas ir kokybės reikalavimų nustatymas“, vykdytojas
  • 2015 m. dalyvavo parengiant HORIZON2020 programos paraišką „Restoration of European noble hardwood forest and woodland ecosystems devastated by invasive alien fungi: focus on ash and elm (ASHELM)“, vad. R. Vasaitis, 23 partneriai, laimėjo I etapą
  • 2013 m. dalyvavo parengiant FP7 BIODIVERSA programos paraišką „European Fraxinus species threatened by an invasive pathogen: impact, host-pathogen-environment interactions, adaptive potential and mitigation strategies – ASHDIEBACK“, 2013–2016, vad. T. Kirisits, 13 partnerių
  • 2009–2015 m. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro Slėnio Nemunas Miškų sektoriaus tyrimų, studijų ir plėtros centro Plantacinės miškininkystės laboratorijos klimatinių kamerų statybos ir mokslinės įrangos komplektavimo projektas, rengėjas ir įgyvendintojas
  • 2012–2014 m. LMT mokslininkų grupių projektas „Paprastojo uosio atsparumo patogenui Chalara fraxineaeko-genetinis sąlygotumas“, vadovas
  • 2012–2014 m. „Naujų selekcinių medžių rūšių – trešnių ir tuopų - plantacinių miškų veisimo inovatyvių technologijų ir mokslo žinių taikymas bei sklaida“, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonė „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“, LR žemės ūkio ministerija, rengėjas ir vykdytojas
  • 2012–2016 m. COST programos „FRAXBACK - Fraxinus dieback in Europe: elaborating guidelines and strategies for sustainable management“, koordinatorius Lietuvai, vykdytojas
  • 2012–2016 m. ilgalaikės mokslo programos "Darni Inicijavo ir vykdė projektą miškininkystė ir globalūs pokyčiai" II uždavinio „Nustatyti miško medžių populiacijų adaptacijos galimybes bendros miškų vertės didinimui“ 6 priemonės „Plantacinei miškininkystei tinkamų medžių rūšių šeimų ir klonų ekologinio plastiškumo ir adaptacijos ištyrimas skirtingomis aplinkos sąlygomis tikslinei selekcijai plėtoti“, vadovas
  • 2012–2013 m. LR aplinkos ministerijos užsakomasis taikomųjų tyrimų projektas „Hibridinės drebulės atsparumas vėjovartai priklausomai nuo dauginimo būdo, sodmenų auginimo būdo ir genotipo“, vadovas
  • 2012–2013 m. LR aplinkos ministerijos užsakomasis taikomųjų tyrimų projektas „Sodmenų išauginimo su uždara šaknų sistema biologinis-ekonominis įvertinimas ir plėtros šalyje galimybės bei perspektyvos“, vykdytojas
  • 2009–2012 m. Valstybės biudžeto finansuojamos tyrimų krypties „Lapuočių medžių populiacijų genetinio atsako į aplinkos pokyčius tyrimai“, vadovas
  • 2010–2012 m. Augalų genų banko projektas „Augalų (miško medžių) genetinių išteklių lauko kolekcijų priežiūros, genetinių išteklių atnaujinimo, dauginimo ir augalų genetinės medžiagos pavyzdžių rengimo saugojimui Augalų genų banke“, vykdytojas
  • 2010–2011 m. Lietuvos mokslų tarybos Nacionalinės programos projekto „MEDAREA - Vietinių medžių rūšių ir jų populiacijų pažeidžiamumas, arealų kaita bei prognozės kintant klimatui“, darbo grupės narys
  • 2010 m. Kėdainių miškų urėdijos užsakomasis darbas „Hibridinės drebulės klonavimo gyvašaknėmis klonų išbandymui ir vegetatyvinio dauginimo motininei plantacijai įrengti tyrimai ir rekomendacijų parengimas“, vadovas
  • 2010 m. LR aplinkos ministerijos užsakomasis taikomųjų tyrimų projektas „Paprastojo uosio rinktinių medžių ir populiacijų atsparumo ligoms genetinis-selekcinis įvertinimas pagal jų palikuonis, atspariausių genotipų atranka, rekomendacijų rezistencinėms sėklinėms plantacijoms veisti parengimas“, vadovas
  • 2008–2010 m. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ projektas „Hibridinės drebulės dauginimo ypač produktyviems želdiniams veisti intensyvios plantacinės miškininkystės srityje inovatyvių technologijų ir mokslo žinių taikymas bei jų sklaida“, LR žemės ūkio ministerijos, rengėjas ir vykdytojas
  • 2008–2009 m. LR aplinkos ministerijos užsakomasis taikomųjų tyrimų projektas „Lapuočių medžių rūšių – ąžuolo, juodalksnio ir beržo – genetinių draustinių ir sėklinių medynų atsikūrimo įvertinimas ir rekomendacijų parengimas“, vadovas
  • 2008 m. VMSF projektas „Paprastojo ąžuolo Lietuvos populiacijų DNR genotipavimas ir populiacinės struktūros ištyrimas“, vadovas
  • 2007 m. UAB EUROMEDIENA užsakomasis darbas „Greitai augančių hibridinių drebulių, skirtų medienos pramonės poreikiams tenkinti, auginimo ir mikroklonavimo in vitro technologijos taikomieji moksliniai tyrimai“, vykdytojas
  • 2007 m. UAB EUROMEDIENA galimybių studija „Greitai augančių hibridinių drebulių, skirtų medienos pramonės poreikiams tenkinti, auginimo ir mikroklonavimo in vitrotechnologijos praktinio taikymo galimybės“, projekto vykdytojas
  • 2006–2011 m. ES BP6 tarptautinės mokslo programa „TRREEBREEDEX: A working model network of tree improvement for competitive multifunctional and sustainable European forestry“, vadovas Miškų institute
  • 2006 m. LR aplinkos ministerijos užsakomasis taikomųjų tyrimų projektas „Juodalksnio, klevo, liepos, drebulės ir maumedžio provenencijų rajonų nustatymas“, vadovas
  • 2005–2006 m., projektas „Žmonių išteklių kokybės gerinimas žemės ir miškų ūkio biotechnologinių tyrimų srityje“, dviejų modulių vadovas, rengėjas ir lektorius ir 4 modulių bendraautoris ir lektorius
  • 2005–2006 m. projektas „Žmonių išteklių kokybės gerinimas žemės ir miškų ūkio biotechnologinių tyrimų srityje“, penkių modulių bendraautoris ir lektorius
  • 2005 m. LR aplinkos ministerijos užsakomasis taikomųjų tyrimų projektas „Bandomųjų miško želdinių genetinio-selekcinio įvertinimo metodika“, vadovas
  • 2005 m. Pakruojo miškų urėdijos užsakomasis taikomasis darbas „Drebulės sodinukų išauginimo iš vietinių aukšto produktyvumo sveikų motinmedžių sėklų technologija-rekomendacijos“, vadovas
  • 2004–2008 m. ilgalaikės Valstybės biudžeto finansuojamos tyrimų krypties „Lapuočių medžių rūšių genetinių savybių išreikštumas kintančiomis ekologinėmis sąlygomis, jų adaptacinio bei selekcinio potencialo įvertinimas“, vadovas
  • 2004–2008 m. SNS - Šiaurės šalių miško tyrimų koperacijos komiteto finansuojamo projekto „NOLTFOX– Northern European database of long-term forest experiments“, vykdytojas
  • 2003–2008 m. Valstybinės mokslo programos „Augalų nacionalinių genetinių išteklių moksliniai tyrimai“ tema „Miško medžių genetinių išteklių tyrimai ir išsaugojimas kintančios aplinkos sąlygomis“, vykdytojas
  • 2003–2007 m. valstybinės mokslo programos „Antropogeninių klimato ir aplinkos pokyčių kompleksinis poveikis miškų ir agro-ekosistemų augmenijai“ (APLIKOM), vykdytojas
  • 2003 m. LR aplinkos ministerijos užsakomasis taikomųjų tyrimų projektas „Beržo genotipų atranka pagal palikuonių testavimo rezultatus antros kartos miško sėklinėms plantacijoms veisti“, vadovas
  • 2001–2005 m. tarptautinės ES BP5 mokslo programos „RAP - Realising Ash’s Potential“ asocijuotas partneris
  • 2001 m. LR aplinkos ministerijos užsakomasis taikomųjų tyrimų projektas „Lapuočių medžių rūšių genetinių išteklių išsaugojimo programos parengimas“, vadovas
  • 2001 m. LR aplinkos ministerijos užsakomasis taikomųjų tyrimų projektas „Lietuvos miško sėklinis rajonavimas: nustatyti karpotojo beržo ir paprastojo uosio sėklinius regionus (pagal ES derybines pozicijas)“, vadovas
  • 2001 m. LR aplinkos ministerijos užsakomasis taikomųjų tyrimų projektas „Miško genetinių išteklių nacionalinio registro vedimo ir objektų bei miško reprodukcinės medžiagos dokumentavimo sistemos parengimas jungtinės genetinių išteklių kompiuterinės duomenų bazės pagrindu“, vadovas
  • 2001 m. LR aplinkos ministerijos užsakomasis taikomųjų tyrimų projektas „Lapuočių medžių rūšių genetinių išteklių išsaugojimo in situ objektų (genetinių ir sėklinių draustinių) įkūrimo ir priežiūros rekomendacijų parengimas, adaptuojant Europos miško genetinių išteklių išsaugojimo programos (EUFORGEN II) rekomendacijas“, vadovas
  • 1999–2003 m. ilgalaikės Valstybės biudžeto finansuojamos tyrimų krypties „Lapuočių medžių rūšių ekogenetinė variacija ir genetinių išteklių išsaugojimas“, vadovas
  • 1998–2002 m. Valstybinės mokslo programos „Lietuvoje naudojamųjų augalų ir žemės ūkio gyvūnų genetinių išteklių tyrimas ir išsaugojimas (GENOFONDAS)“ tema „Miško medžių genetinių išteklių analizė, jų atrankos, išsaugojimo, naudojimo ir selekcijos mokslinis pagrindimas“, vykdytojas
  • 1996–2000 m. LMI biudžetinių tyrimų projektas „Paprastosios eglės populiacijų adaptyvumo bei kokybės įvertinimas, genetinių išteklių išsaugojimas ir naudojimas“, vykdytojas
  • 1991–1995 m. LMI biudžetinių tyrimų projektas „Pušies selekcija, atrenkant produktyvias populiacijas ir genotipus veislių tyrimui ir panaudojimui eksploataciniams miškams veisti“, vykdytojas
  • 1998 m. PHARE projektas „Preparation of multi-country forestry program“, vykdytojas
  • 1998–2000 m. LR aplinkos ministerijos užsakomasis taikomųjų tyrimų projektas, „Europos miško genetinių išteklių išsaugojimo programos (EUFORGEN) rekomendacijų ir nutarimų rengimas, adaptavimas ir įgyvendinimas“, vadovas
  • 1999 m. LR aplinkos ministerijos užsakomasis taikomųjų tyrimų projektas „Pušies ir eglės šeimų ir motinmedžių atrankos pagal miško gamtinius regionus antros pakopos miško sėklinėms plantacijoms veisti rekomendacijos“, vadovas
  • 1997 m. LR aplinkos ministerijos užsakomasis taikomųjų tyrimų programa MF4/49 „Miškų genetikos ir selekcijos programa“, vadovas

Vadovavimas doktorantams

  • Nuo 2011 m. iki dabar ASU-LAMMC Doktorantūros komiteto narys
  • 2009–2010 m. LŽŪU ir LMI jungtinės doktorantūros komisijos (JDK) narys
  • 1996–2017 m. 4 užsienio ir 12 Lietuvos doktorantų komitetų narys
  • 2016–2020 m. G. Bajerkevičienė „Skirtingų medžių rūšių, jų populiacijų ir modeliuojamų besiformuojančių miško bendrijų atsakas ir plastiškumas jauname amžiuje modeliuojamų klimato kaitos ir kitų streso veiksnių poveikyje“, LAMMC MI, VDU, vadovas
  • 2013–2017 m. V. Gudynaitė „Plantacinei miškininkystei tinkamų tuopų hibridų klonų ekogenetinis plastiškumas ir adaptacija Lietuvos gamtinėmis-klimatinėmis sąlygomis“, LAMMC MI, ASU, vadovas
  • 2012–2016 m. D. Marčulynienė „Paprastojo uosio (Fraxinus excelsior) genetinės adaptacijos ir atsparumo ligoms selekcijos galimybės“, LAMMC MI, ASU, konsultantas
  • 2009–2010 m. T. Balkus „Paprastojo uosio (Fraxinus excelsior) genetinės adaptacijos ir atsparumo ligoms selekcijos galimybės“, LMI, LŽŪU, vadovas
  • 2003–2007 m. A. Baliuckienė „Karpotojo beržo (Betula pendula) genetinė variacija adaptacijos, genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos kontekste“, LMI-LŽŪU, vadovas
  • 1999–2002 m. V. Baliuckas „Life history traits and broadleaved tree genetics“ („Lapuočių medžių genetika ir jų ekologinės savybės“) SLU-LMI, Švedija, vadovas LMI
  • 1997–2000 m. V. Kundrotas „Lietuvos juodalksnio (Alnus glutinosa) populiacijų genetinės ekologinės ypatybės ir selekcija“, LMI, LŽŪU, vadovas

Apdovanojimai

  • 2009 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas – už darbų ciklą „Miško sėklinės bazės, selekcijos ir genetinių išteklių išsaugojimo sistemos sukūrimas tvariai ir intensyviai miškininkystei plėtoti Lietuvoje“ (su bendraautoriais).

PAGRINDINIAI MOKSLO DARBAI

Straipsniai leidiniuose, referuojamuose ir turinčiuose citavimo indeksą duomenų bazėje „Clarivate Analytics Web of Science“

  1. Villari C.,  Dowkiw A., Enderle R., Ghasemkhani M., Kirisits T., Kjær E. D., Marčiulynienė D., McKinney L. V., Metzler B., Muñoz F., Nielsen L. R., Pliūra A., Stener L-G., Suchockas V., Rodriguez-Saona L., Bonello P., Cleary M. 2018. Advanced spectroscopy-based phenotyping offers a potential solution to the ash dieback epidemic. Scientific Report, 8: 17448. IF – 4,011
  2. Pliura A., Jankauskienė J., Lygis V., Suchockas V., Bajerkeviciene G., Verbylaite R. 2018. Response of juvenile progeny of seven forest tree species and their populations to simulated climate change-related stressors, heat, elevated humidity and drought. iForest – Biogeosciences and Forestry, 11: 374–388.  IF – 1,419
  3. Suchockas V., Pliūra A., Labokas J., Lygis V., Dobrowolska D., Jankauskienė J., Verbylaitė R. 2018. Evaluation of Early Stage Regeneration of Forest Communities Following Natural and Human-caused Disturbances in the Transitional Zone between Temperate and Hemiboreal Forests. Baltic Forestry, 24 (1): 131–147. IF – 0,754
  4. Verbylaitė, R., Pliūra, A., Lygis, V., Suchockas, V., Jankauskienė, J. and Labokas, J. 2017. Genetic diversity and its spatial distribution in self-regenerating Norway spruce and Scots pine stands. Forests 8 (12): 470. IF – 1,951
  5. Östbrant I-L., Vasaitis R., Stenlid J., Pliūra A.and Menkis A. 2017. Natura 2000 habitats dominated by ash and elm, invaded by alien invasive fungi on the Gotland island of Sweden: an overview. Baltic Forestry, 23 (1): 264–269. IF – 0,635
  6. Menkis A., Vasaitis R., Östbrant I.-L., Pliūra A.and Stenlid J. 2017. Tests with wood-decay fungi to control sprouting from cut stumps infected by Dutch Elm Disease. Baltic Forestry, 23 (1): 270–273. IF – 0,635
  7. Pliūra A., Lygis V., Marčiulynienė D., Suchockas V., Bakys R. 2016. Genetic variation of Fraxinus excelsior half-sib families in response to ash dieback disease following simulated spring frost and summer drought treatments. iForest – Biogeosciences and Forestry,9: 12–22. IF – 1,623
  8. Ruseckas J., Grigaliūnas V., Suchockas V. and Pliūra A. 2015. Influence of ground water table depth, ground vegetation coverage and soil chemical properties on forest regeneration in cutovers on drained fen habitats. Baltic Forestry,21 (1): 152–161. IF – 0,41
  9. Pliūra A., Suchockas V., Sarsekova D. and Gudynaite V. 2014. Genotypic variation and heritability of growth and adaptive traits, and adaptation of young poplar hybrids at northern margins of natural distribution of Populus nigra in Europe. Biomass and Bioenergy, 70: 513–529. IF – 3,41
  10. Suchockas V., Malinauskas A., Urbaitis G., Pliūra A. 2014. The influence of soil preparation on the development of ground vegetation in forest plantations on arable farmland and forest clear-cut areas. Zemdirbyste-Agriculture, 101 (4): 395–402. IF – 0,42
  11. Lygis V., Vasiliauskaite I., Matelis A., Pliūra A., Vasaitis R. 2014. Fungi in living and dead stems, and stumps of Pinus mugoon coastal dunes of Baltic Sea. Plant Protection Science 50 (4): 221–226. IF – 0,60
  12. Pliūra A., Marčiulynienė D., Bakys R., Suchockas V. 2014. Dynamics of genetic resistance to Hymenoscyphus pseudoalbidusin juvenile Fraxinus excelsior Baltic Forestry, 20 (1): 10–27. IF – 0,41
  13. Petrokas R., Pliūra A. 2014. Persistence of progenies of Wild Cherry (Prunus aviumL.) at Northern limit of natural distribution range in relation to transfer to Lithuania. Baltic Forestry, 20 (1): 58–68. IF – 0,41
  14. Pliūra A., Lygis V., Suchockas V., Bartkevičius E. 2011. Performance of twenty four European Fraxinus excelsiorpopulations in three Lithuanian progeny trials with a special emphasis on resistance to Chalara fraxinea. Baltic Forestry, 17 (1): 17–34. IF – 0,53.
  15. Pliūra A., Rungis D., Baliuckas V. 2009. Population structure of pedunculate oak (Quercus robur) in Lithuania based on analysis of chloroplast DNA haplotypes and adaptive traits. Baltic Forestry, 15 (1): 2–12. IF – 0,36
  16. Yu Q., Zhang S.Y, Pliūra A., MacKay J., Bousquet J., and Périnet P. 2008. Variation in mechanical properties of selected young poplar hybrid crosses. Forest Science,54 (3): 255–259. IF – 1,66
  17. Pliūra A., Baliuckienė A., Baliuckas V. 2008. Phenogenetic response of silver birch populations and half-sib families to elevated ozone and ultraviolet-B radiation at juvenile age. Environmental Pollution, 156: 152–161. IF – 3,14
  18. Pliūra A., Zhang S.Y., MacKay J., Bousquet J. 2007. Genotypic variation in wood density and growth traits of poplar hybrids at four clonal trials. Forest Ecology and Management, 238 (1-3): 92–106. IF – 2,11
  19. Pliura A., Zhang S.Y., Bousquet J., MacKay J. 2006. Age trends in genotypic variation of wood density and its intra-ring components of young poplar hybrid crosses. Annals of Forest Science, 63(7): 673–685. IF – 1,55
  20. Pliūra A., Yu Q., Zhang S.Y, MacKay J., Périnet P., Bousquet J. 2005. Variation in wood density and shrinkage and their relations to growth of selected young poplar hybrid crosses. Forest Science,51 (5): 472–497. IF – 1,09
  21. Lauteri M., Pliūra A., Monteverdi M-C., Brugnoli E., Villani F., Eriksson G. 2004. Genetic variation in carbon isotope discrimination in six European populations of Castanea sativa originating from contrasting localities. Journal of Evolutionary Biology, 17 (6): 1286–1297. IF – 3,47
  22. Baliuckas V., Pliūra A. 2003. Genetic variation and phenotypic plasticity of Quercus roburpopulations and open pollinated families in Lithuania. Scandinavian Journal of Forest Research, 18 (4): 305–319. IF – 1,07
  23. Pliūra A., Eriksson G. 2002. Genetic variation in juvenile height and biomass of open pollinated families of six Castanea sativa populations in a 2 x 2 factorial temperature x watering experiment. Silvae Genetica, 51 (4): 152–160. IF – 0,67

Tarptautiniu mastu pripažintų mokslo leidyklų išleistos monografijos, knygos, vadovėliai, jų dalys

  1. Pliūra A., Bakys R., Suchockas V., Marčiulynienė D., Gustienė A., Verbyla V., Lygis V. 2017. Ash dieback in Lithuania: disease history, research on impact and genetic variation in disease resistance, tree breeding and options for forest management. In: R. Vasaitis & R. Enderle (eds) Dieback of European Ash (Fraxinus): Consequences and Guidelines for Sustainable Management, Swedish University of Agricultural Sciences, Service/Repro, Uppsala, Sweden, p.150–165.
  2. Douglas G.C., Pliūra A, Dufour J., Mertens P., Jacques D., Fernandez-Manjares J., Buiteveld J., Parnuta G., Tudoroiu M., Curnel Y., Thomasset M., Jensen V., Knudsen M., Foffova E., Chandelier A. and Steenackers M. 2013. Common Ash (Fraxinus excelsior). In: L.E. Paques (ed.) Forest Tree Breeding in Europe: Current State-of-the-Art and Perspectives (Managing Forest Ecosystems Vol 25), © Springer, DOI: 10.1007/978-94-007-6146-9_9, p. 403–464. 

Straipsniai recenzuojamuose periodiniuose leidiniuose

  1. Gudynaitė V., Pliūra A., Suchockas V. 2016. Skirtingų tuopų hibridų ir klonų plastiškumas ir genetinė variacija dėl stipriai išreikštų stresorių - dirbtinių šalnų ir sausrų. Miškininkystė, 1 (79): 29–47.
  2. Marčiulynienė D., Lygis V., Pliūra A., Krivickaitė R., Dabkevičius Z. 2015. Paprastojo uosio šeimų jautrumas džiūvimui panaudojant dirbtinį apkrėtimą Hymenoscyphus fraxineus(Common ash families susceptibility to dieback using artificial inoculation with Hymenoscyphus fraxineus). Miškininkystė, 1 (77): 7–19.
  3. Pliūra A., Marčiulynienė D., Suchockas V., Lygis V. 2012. Paprastojo uosio klonų atsparumo Chalara fraxinea genetinė variacija jauname amžiuje. (Genetic variation of Fraxinus excelsiorclones in susceptability to Clara fraxinea at juvenile age). Miškininkystė 2 (72): 55–68.
  4. Baliuckas V., Rungis D., Pliūra A. 2009. Paprastojo ąžuolo (Quercus roburL.) kilmių rajonai ir chloroplasto DNR haplotipai Lietuvoje. Miškininkystė, 1 (65): 51–58.
  5. Pliūra A., Baliuckas V. 2008. Juodalksnio (Alnus glutinosa) ekogenetinė populiacinė struktūra Lietuvoje. Miškininkystė, 1 (63): 58–68.
  6. Baliuckas V., Pliūra A. 2008. Phenogenetic variation pattern in adaptive traits of Betula pendula, Alnus glutinosaand Qurcus robur in Lithuania. Biologija, 54 (2): 60–65.
  7. Pliūra A.and Baliuckas V. 2007. Genetic variation in adaptive traits of progenies of Lithuanian and western European populations of Fraxinus excelsior Baltic Forestry, 13 (1): 28–38.
  8. Baliuckienė A., Baliuckas V., Pliūra A. 2007. Karpotojo beržo (Betula pendulaRoth.) populiacijų genetinė įvairovė ir fenotipinis plastiškumas. Miškininkystė, 2 (62): 16–26.
  9. Petrokas R., Pliūra A. 2007. Ulmus L. palikuonių požymių genetinis kintamumas ir adaptacija bandomuosiuose želdiniuose. Miškininkystė, 1 (61): 58–68.
  10. Pliūra A., Balkus T., Baliuckienė A., Baliuckas V. 2006. Paprastojo uosio genetinis atsakas į skirtingo intensyvumo ozono poveikį juvenaliniame amžiuje klimatinėse kamerose. Miškininkystė, 2 (60): 43–53.
  11. Villani F., Eriksson G., Bucci G., Aravanoupoulos P., Botta R., Diamandis S., Fernandez Lopez J., Garrod G., Robin C., Romane F., Russell K., Vannini A., Akkak A., Alizoti E., Barreneche T., Blanco Silva R., Buck E., Casasoli M., Cherubini M., Drouzas A., Grandianny M., Grossman A., Kremer A., Lauteri M., Marinoni D., Mattioni C., Mavrogiannis M., Monteverdi C., Perlerou H., Pliura A., Sansotta A., Scarpa R., Spalato F., Vettraino A., Zas R. 2006. Complexity of gene resources conservation and utilisation of a differently managed multipurpose tree species (Castanea sativa): what, where and how to conserve. Advances in Horticultural Science, 20 (1): 117–129.
  12. Eriksson G., Jonsson A., Lauteri M., and Pliūra A. 2005. Genetic variation in drought response of Castanea sativaMill. Seedlings. Acta Horticulturae, 693: 247–254.
  13. Eriksson G., Pliūra A., Fernandez-Lopez J., Zas R., Blanco Silva R., Villani F., Bucci G., Casasoli M., Cherubini M., Lauteri M., Mattioni C, Monteverdi C., Sansotta A., Garrod G., Mavrogiannis M., Scarpa R., Spalato F., Aravanoupoulos P., Alizoti E., Drouzaz A., Robin C., Barreneche T., Kremer A., Romane F., Grandjanny M., Grossman A., Botta R., Marinoni D., Akkak A., Vannini A., Vettraino A., Diamandis S., Perlerou H., Russell K., Buck E. 2005. Management of genetic resources of the multi-purpose tree species Castanea Sativa Acta Horticulturae, 693: 373–386.
  14. Žvingila D., Verbylaitė R., Baliuckas V., Pliūra A., Kuusienė S. 2005. Genetic diversity (RAPD) in natural Lithuanian populations of common ash (Fraxinus excelsior). Biologija, 3: 46–53.
  15. Pliūra A. 2004. Possibilities for adaptation of Alnus glutinosaL. to changing environment. Biologija, 1: 6–12.
  16. Baliuckas V., Pliūra A., Eriksson G. 2004. Forest tree breeding strategies in Nordic and Baltic countries and the possible implications on Lithuanian tree breeding strategy. Baltic Forestry, 10 (1): 95–103.
  17. Pliūra A., Kundrotas V. 2002. Genetic variation in adaptive traits and ecological sensitivity of black alder. Baltic Forestry, 8 (2): 8–21.
  18. Abraitienė A., Kairiūkštis L., Pliūra A., Girgždienė R., Abraitis R. 2002. Variation in germination of Scots pine (Pinus sylvestris) pollen exposed to ozone. Baltic Forestry, 8 (1): 2–7.
  19. Abraitienė A., Pliūra A. 2001. Paprastosios pušies (Pinus sylvestrisL.) vidurūšinės diferenciacijos ypatumai. Miškininkystė, 1 (49): 57–63.
  20. Gabrilavičius R., Baliuckas V., Danusevičius D., Danusevičius J., Pliūra A. 2001. Progress in conservation of forest genetic resources in Lithuania: importance of the dynamic approach. Biologija, 4: 79–83.
  21. Baliuckas V., Pliūra A. 2000. Lietuvos paprastojo ąžuolo populiacijų ir šeimų genetinis kintamumas, genetinių išteklių dinaminio išsaugojimo kontekste. Miškininkystė, 3 (47): 18–27.
  22. Pliūra A. 2000. Challenges of gene conservation and breeding of broad-leaved tree species in Lithuania. Proceedings of the Meeting of Nordic Group of Forest Geneticists and Breeders, April 7–9, 2000, Girionys, Lithuania. Baltic Forestry, 6 (2): 90–98.
  23. Pliūra A., Kundrotas V., Suchockas V. 2000. Natural regeneration in narrow strip clear-cuts of Norway spruce (Picea abies) stands. Baltic Forestry, 6 (1): 59–67.
  24. Baliuckas V., Pliūra A. 1999. Development of dynamic multiple population breeding and conservation system of Quercus roburL. Proceedings of Nordic Baltic in situ Symposium. 8–14 June 1998, Vilnius. Botanica Lithuanica, Suppl.2: 171–173.
  25. Pliūra A. 1999. Paprastosios eglės Lietuvos populiacijų ir šeimų adaptyvumo, augimo, ir stiebų kokybės požymių eko-genetinė variacija. Miškininkystė, 2 (44): 34–51.
  26. Pliūra A. 1999. Dynamic multiple population approach in conservation of forest genetic resources. Proceedings of Nordic Baltic in situ Symposium. 8–14 June 1998, Vilnius. Botanica Lithuanica, Suppl. 2: 105–124.
  27. Pliūra A. 1998. Transformation of conventional static forest tree gene conservation into dynamic multiple population breeding and conservation system. Proceedings of International Symposium „In-situconservation of plant genetic diversity“, Antalya Turkey, September 4–8, 1996: 295–300.
  28. Pliūra A., Gabrilavičius R. 1998. Ecological plasticity of Lithuanian Scots pine populations. Proceedings of the IUFRO S.02.18 symposium „Scots pine breeding and genetics“, Lithuania Kaunas/Girionys September 13-16, 1994, Oleksyn J., Chalupka W., Danusevicius J., Gabrilavicius R., Kairiukstis L., Patlai I., Pliūra A., Riepsas E. Baliuckas V. (eds.): 54–62.
  29. Pliūra A. 1997. Geographical patterns of Scots pine variation and its consequences on dynamic gene conservation in Lithuania. Proceedings of Nordic Group Meeting „Conservation of forest genetic resources“, Estonia, June 3–7, 1996, Metsanduslikud Uurimused XXVIII: 69–81.
  30. Pliūra A., Eriksson G. 1997. Sustainable gene conservation of Pinus sylvestrisin Lithuania. Baltic Forestry, 3 (1): 2–9.
  31. Pliūra A. 1994. Genetic parameters and expected genetic gains in productivity and stem quality at a dialel crossing of poplars. Proceedings of the Congress of the Lithuanian genetics and breeders society, Vilnius. Biologija, 2: 37.
  32. Pliūra A., Gabrilavičius R. 1994. Adaptability and phenotypic stability of Lithuanian Scots pine (Pinus sylvestris) provenances. Proceedings of the Congress of the Lithuanian genetics and breeders society, Vilnius. Biologija, 2: 37–38.
  33. Pliūra A., Gabrilavičius R. 1993. Adaptability of Lithuanian Norway spruce provenances. Norway spruce provenances and breeding. Proceedings of IUFRO (S2.2-11) Symposium, 1993, Latvia, IUFRO, Mežsinatne 3 (36): 119–127.
  34. Gabrilavičius R., Pliūra A. 1993. Breeding of Norway spruce in Lithuania. Norway spruce provenances and breeding. Proceedings of IUFRO (S 2.2 - 11) Symposium, 1993, Latvia, IUFRO, Mežsinatne 3 (36): 189–192.
  35. Ramanauskas V., Andriuškevičienė I., Pliūra A., 1993. Adaptation of pine populations to the environmental conditions. Proceedings of the 1 st genetical congress of the Baltic states (Estonia, Latvia, Lithuania), Vilnius, 1993. Eksperimentinė biologija, 3-4: 46–47.
  36. Плюра А. 1990. Возможности гетерозисной селекции осины. Lietuvos miškų ūkio mokslinio tyrimo instituto darbai. Miškų ūkis, 30: 65–81.
  37. Плюра А. 1989. Диагностическая ценность признаков и показателей при индивидуальном отборе осины. Jaunakais mežsaimnieciba 31: 39–44.

Straipsniai kituose mokslo leidiniuose

  1. Pliūra A., Marčiulynienė D., Lygis V., Suchockas V. 2012. Genetic variation of Fraxinus excelsior clones in susceptibility to Chalara fraxineaat juvenile age. IUFRO 7.03.04 „Disease and insects in forest nurseries“ tarptautinės mokslinės konferencijos, vykusios 2012 m. rugsėjo 16–19 d. Vilniuje, medžiaga, p. 13–14.
  2. Pliūra A., Lygis V., Gustienė A., Marčiulynienė D., Suchockas V. 2012. Situation with Ash in Lithuania: stand characteristics, health condition, ongoing work and research needs. COST veiklos FP1103 FRAXBACK konferencijos-susitikimo, vykusio 2012 m. lapkričio 14 d. Vilniuje, medžiaga, p. 22–25.
  3. Gabrilavičius R., Pliūra A., Danusevičius J., Baliuckas V., Danusevičius D. 2010. Miško genetika ir selekcija šiandien ir jos perspektyvos. Tarptautinės mokslinės konferencijos „Miškotyros mokslas: praeitis ir perspektyvos“, įvykusios 2010 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filiale Miškų institute, medžiaga, Kaunas, Girionys, p. 47–55.
  4. Pliūra A. Miško genetinių išteklių dinaminis išsaugojimas. Mokslas ir miškų ūkis XXI šimtmečio išvakarėse. Mokslinės-gamybinės konferencijos, skirtos Lietuvos miškų instituto 50-ties metų jubiliejui pažymėti, straipsnių rinkinys, 2000 rugsėjo 29 d., Girionys, p. 192–203.
  5. Pliūra A., Gabrilavičius R. 1998. Ecological plasticity of Lithuanian Scots pine populations. Proceedings of the IUFRO S.02.18 symposium "Scots pine breeding and genetics", Lithuania Kaunas, Girionys September 13-16, 1994. Oleksyn J., Chalupka W., Danusevičius J., Gabrilavicius R., Kairiukstis L., Patlai I., Pliūra A., Riepšas E., Baliuckas V. (eds.), p. 54–62.
  6. Плюра А. 1988. Комбинационная способность родительских форм при гибри-дизации осины. Развитие генетики и селекции в лесохозяйственном производстве. Тезисы докладов Всесоюзного научно-технического совещания 22-23 сент. 1988 г. в Воронеже. Москва. с. 42–43.
  7. Плюра А. 1988. Об оценке информативности признаков при индивидуальном отборе в естественных популяциях осины. Проблемы экологического мониторинга и генетические аспекты орнитофауны и других организмов. Тезисы докладов совещания, Вильнюс, с. 51–52.
  8. Плюра А. 1985. Генофонд здоровой осины Литовской ССР. Охрана и рациональное использование генофонда древесных пород и недревесной растительности леса. 1. Генофонд древесных пород, охрана и рациональное использование. Тезисы докладов совещания. Каунас-Гирионис, с. 57–59.
  9. Плюра А.  1985. Оценка комбинационной способности по признаку роста в высоту при скрещиваниях осины. Молодые ученые - лесному хозяйству. Тезисы докладов научно-техн. конференции аспирантов и молодых ученых. Гирионис, 27-28 августа 1985 г., Каунас, с. 38.

Lietuvos leidyklose išleistos monografijos, knygos, vadovėliai, jų dalys

  1. Pliūra A., Petrokas R. 2013. Selekcionuojamų medžių rūšių genotipų vertinimo, atrankos ir rajonavimo metodika. Kn. R. Mašalaitė, A. Sasnauskas, V. Tilvikaitė (sud.), Mokslinės metodikos inovatyviems žemės ir miškų mokslo tyrimams. LAMMC, Akademija, Lututė, p. 86–96.
  2. Pliūra A. 2012–2016. Miško ekosistemų dinaminio tvarumo studijos. ASU-MI -Nuotolinio mokymo interneto svetainė, 500 p.
  3. Pliūra A. 2009. Lapuočių medžių rūšių genetinė įvairovė ir fenogenetinis plastiškumas kintančios aplinkos, genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos kontekste. Habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalga (Biomedicinos mokslai, Miškotyra). Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuvos miškų institutas, Kaunas, Akademija. 51 p.
  4. Pliūra A., Brazauskas G., Bendokas V. 2007. Publikacijų žemės ir miškų ūkio augalų biotechnologinių tyrimų tema (elektroninės knygos, žurnalai, straipsniai) duomenų bazės. LMI projekto „Interaktyvaus biotechnologijos centro įsteigimas“ informacijos segmentas Nr. 4 (Nr. BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0045), 77 p.
  5. Pliūra A., Liatukas Ž., Kazanavičiūtė V. 2007. Bibliografijos (Current content ir kt.) elektroninėje formoje prenumeruojamų žurnalų duomenų bazė. LMI projekto „Interaktyvaus biotechnologijos centro įsteigimas“ informacijos segmentas Nr. 5 (Nr. BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0045), 80 p.
  6. Šikšnianas T., Pliūra A., Ruzgas V. 2007. Genetinių išteklių (genetinės medžiagos biotechnologijai) duomenų bazė. LMI projekto „Interaktyvaus biotechnologijos centro įsteigimas“ informacijos segmentas Nr. 12 (Nr. BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0045), 160 p.
  7. Pliūra A. 2006–2016. Miško ekologinės-evoliucinės genetikos studijos. ASU-MI -Nuotolinio mokymo interneto svetainė, 650 p.
  8. Pliūra A., Eriksson G., Baliuckas V., Danusevičius D. 2006. Miško augalų genetinės įvairovės įvertinimas ir specifinių genų identifikavimas taikant molekulinių žymenų metodus: klasikinių ir modernių metodų panaudojimo galimybės miško augalų selekcijoje. - Mokomoji priemonė mokslininkams – teorinis kursas (projektas ESF/2004/2.5.0-K02-VS06/Sut-158, veiklos kodas: LMI-1), LMI, Girionys, I-II dalys, 406 p.
  9. Pliūra A., Baliuckas V., Danusevičius D. 2006. Biotechnologijos priemonių taikymas miško augalų selekcijoje. - Mokomoji priemonė mokslininkams ir selekcininkams (projektas ESF/2004/2.5.0-K02-VS06/Sut-158, veiklos kodas: LMI-3), LMI, Kaunas, 227 p.
  10. Danusevičius D., Pliūra A., Baliuckas V., Danusevičius, J., Gabrilavičius, G. 2006. Miško medžių genetinių objektų mokomojo tinklo parengimas ir pristatymas - Mokomoji priemonė magistrantams ir doktoratams (projektas ESF/2004/2.5.0-K02-VS05/Sut-159, veiklos kodas: LMI-6), Rodiklis spaustuvė, LMI, Kaunas, I-II dalys, 278 p.
  11. Danusevičius D., Pliūra A., Baliuckas V., Aučina A., Kuusienė S. 2006. Biotechnologija miškų ūkyje - Mokomoji priemonė magistrantams (projektas ESF/2004/2.5.0-K02-VS05/Sut-159, veiklos kodas: MF-2). LZŪU, Kaunas, I-II dalys, 402 p.
  12. Danusevičius D., Pliūra A., Baliuckas V., Žvingila D. 2006. Molekulinė genetika ir miško medžių genetinė modifikacija. - Mokomoji priemonė doktoratams (projektas ESF/2004/2.5.0-K02-VS05/Sut-159, veiklos kodas: MF-3) LZŪU, Kaunas, I-II dalys, 402 p.
  13. Danusevičius D., Pliūra A., Baliuckas V. 2006. Miško medžių genetika ir biotechnologija parengimas ir pristatymas. - Mokomoji priemonė magistrantams ir doktoratams- internetinis puslapis (projektas ESF/2004/2.5.0-K02-VS05/Sut-159, veiklos kodas: MF-4), LZŪU, Kaunas, 300 p.
  14. Danusevičius D., Pliūra A., Baliuckas V. 2006. Molekulinė genetikos vaidmuo miško medžių genetiniuose tyrimuose. - Mokomoji priemonė magistrantams ir doktoratams- e-kursai (projektas ESF/2004/2.5.0-K02-VS05/Sut-159, veiklos kodas: MF-5) LZŪU, Kaunas, 300 p.
  15. Baliuckas V., Pliūra A., Danusevičius D., Verbylaitė R. 2006. Miško biotechnologijos plėtra miškų ūkio įmonėse. - Mokomoji priemonė mokslininkams ir selekcininkams (projektas ESF/2004/2.5.0-K02-VS06/Sut-158, veiklos kodas: LMI-4), LMI, Girionys, 176 p.
  16. Baliuckas V., Danusevičius D., Pliūra A., Žvingila D. 2006. Miško medžių genetiniai tyrimai ir biotechnologija. - Elektroniniai kursai mokslininkams ir tyrėjams (projektas ESF/2004/2.5.0-K02-VS06/Sut-158, veiklos kodas: LMI-9), LMI, Girionys, 200 p.
  17. Gabrilavičius R., Danusevičius J., Pliūra A. 2005. Miško medžių genetiniai ištekliai. Kn. Lietuvos miškai. Vilnius, p.119–121.
  18. Bačelis K., Balčiūnienė L., Bartkaitė O., Bogušas R., Budriūnienė D., Būdvytytė A., Čeponienė S., Danusevičius D., Gabrilavičius R., Gelvonauskienė D., Gelvonauskis B., Gradeckas A., Janušonis S., Labokas J., Lapinskienė J., Leistrumaitė A., Lemežienė N., Macijauskienė V., Maknickienė Z., Miceikienė I., Naujalis J., Noreika R., Pliūra A., Račys J., Radušienė J., Ragažinskienė O., et al. 2001. Genetic diversity in Lithuania: a resource for agriculture, forestry and animal husbandry. ISBN9986-527-78-3 44 p.
  19. Autorių kolektyvas (sudar. Danusevičius J., Gabrilavičius R., Pliūra A., Baliuckas V ir kt.), 1998. Scots pine breeding and Genetics. Proceedings of the JUFRO S.02.18. Symposium. Lithuania 1994. Kaunas - Girionys, 199 p.
  20. Pliūra A., Placiakis R., Baliuckas V., Kundrotas V., Danusevicius J., Gabrilavicius R., Statkus V. (eds.) 1997. Forest genetic resources. In: Catalogue of Lithuanian plant genetic resources. Vilnius, p. 223–275.
  21. Pliūra A., Gabrilavicius R. 1997. Lietuvos pušies populiacijų palikuonių augimo ekogenetiniai dėsningumai. Kn. red. Lietuvos mokslas. Lietuvos miškininkystė/raida ir perspektyvos, V tomas, Lietuvos mokslų akademija, Vilnius p. 176–194.
  22. Baliuckas V., Česnavičius K., Danusevičius D., Danusevičius J., Gabrilavičius R., Pliūra A., Ramanauskas V. 1994. Miško genetika ir selekcija Lietuvoje. Girionys, 30 p.
  23. Pliura A. 1999. Lietuvos miško genetinių išteklių duomenų bazė (Microsoft Access programos pagrindu). Lietuvos miškų institutas, Kaunas-Girionys.
  24. Pliūra A. 1993. Drebulės (Populus tremulaL.) populiacijų genetinės-biologinės ypatybės, hibridizacija ir selekcijos galimybės. Daktaro disertacijos tezės, Girionys, 20 p.

Rekomendacijos

  1. Pliūra A., Suchockas V. 2015. Tuopų hibridų klonai plantaciniams želdiniams. LAMMC Miškų institutas, 4 p.
  2. Suchockas V., Pliūra A., Bartkevičius E. 2013. Hibridinės tuopos plantacinių miškų veisimo ir auginimo rekomendacijos. Aleksandro Stulginskio universitetas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų institutas. Kaunas, Lutute, 64 p.
  3. Pliūra A. 2012. Paprastojo uosio rezistencinių sėklinių plantacijų veisimas. Naujausios Rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui – 2012. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras. Akademija, p. 44–47.
  4. Pliūra A. 2011. Paprastojo uosio atsparių ligoms genotipų atranka ir naudojimas rezistencinėmis sėklinėms plantacijoms veisti. Naujausios Rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui – 2011. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras. Akademija, p. 47–49.
  5. Armolaitis K., Belova O., Danusevičius D., Gedminas A., Karazija S., Kavoliūnienė D., Mikšys V., Ozolinčius R., Pliūra A., Raguotis A., Ruseckas J., Saladis J., Suchockas V., Urbaitis G. (sud. R. Ozolinčius). 2006. Biologinės įvairovės išsaugojimas miškonaudoje: rekomendacijos. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos miškų institutas, Kaunas, Lututė, 28 p.
  6. Pliūra A., Heuertz M. 2003. EUFORGEN Technical Guidelines for genetic conservation and use for Common ash (Fraxinus excelsior). International Plant Genetic Resources Institute, Rome, Italy, 6 p.
  7. Pliūra A. 1999. European long-term gene conservation strategies: Ash (Fraxinusspp). Proceed. of the 3-d EUFORGEN Noble Hardwoods meeting, 1999, Sagadi, Estonia, p. 8–20. 
  8. Pliūra A. 1999. Eglės genetinių išteklių išsaugojimo in situobjektų (genetinių ir sėklinių draustinių) įkūrimo, priežiūros ir naudojimo rekomendacijos. Kn. Rekomendacijos miškininkams. Miškų ir saugomų teritorijų departamentas prie LR aplinkos ministerijos, Lietuvos miškų institutas, Kaunas-Girionys, p. 7–23.
  9. Pliūra A. 1991. Sveikų drebulynų veisimas. Miškininko žinynas. Vilnius, p. 122–125.
  10. Плюра А. 1987. Использование ценного генофонда осины в лесном хозяйстве. Гирионис, с. 1–15.
  11. Murkaitė R., Pliūra A., Šatkus J. 1986. Sveikų drebulių auginimas. Rekomendacijos miškininkams. Vilnius, p. 32–34.
  12. Murkaitė R., Pliūra A. Hibridinės drebulės išauginimo technologijos paruošimas. Mokslinė ataskaita, tema Nr.4-ū.-6. Lietuvos miškų ūkio mokslinio tyrimo institutas, Girionys, 44 p.

Mokslo populiarinimo straipsniai

  1. Pliūra A. 2016. Miškų genetiniai tyrimai klimato kaitos akivaizdoje, Mūsų Girios 6: 18–21.
  2. Pliūra A., Bakys R., Suchockas V., Marčiulynienė D. 2013. Paprastojo uosio atsparumo patogenui Chalara fraxineatyrimai Lietuvoje. Mūsų girios 10: 8–10.
  3. Bartkevičius E., Pliūra A., Suchockas V. 2013. Tuopų hibridų želdiniai ir jų perspektyvos Lietuvoje, Mūsų girios 12 (788): 10–12.
  4. Bartkevičius E., Pliūra A., Suchockas V. 2013. Hibridinės drebulės sodmenų išauginimas iš gyvašaknių. Mūsų girios, 4: 16–18.
  5. Bartkevičius E., Pliūra A., Suchockas V. 2013. Plantacinė miškininkystė pasaulyje ir jos perspektyvos Lietuvoje. Mūsų girios, 1: 8–11.
  6. Pliūra A. 2012. Lapuočių medžių genetinio atsako į aplinkos pokyčius tyrimai. Aleinikovas M. ir kt. (Sud.) LAMMC Miškų instituto 2011 metų veiklos apžvalga. LAMMC filialas Miškų institutas, Lututė, p. 28–33.
  7. Pliūra A., Buchovska J. 2011. Didžiosios miškų medžių kelionės. Mokslas ir gyvenimas, 8-9: 12–16.
  8. Danusevičius J., Gabrilavičius R., Pliūra A., Danusevičius D, Baliuckas V. 2011. Miško genetikai – miškams. Mokslas ir gyvenimas, 8–9: 23–25, 34.
  9. Pliūra A. 2010. Susitikime – dėmesys selekcinių beržynų veisimui. Mūsų girios 6: 16–17.
  10. Suchockas V., Pliūra A. 2010. Hibridinės drebulės sodmenų išauginimas šiltnamyje ir atviro grunto daigyne. Mūsų girios 11: 16–17 ir 12: 16–17.
  11. Pliūra A., Suchockas V. 2010. Hibridinės drebulės sėklų išauginimas ant nupjautų šakų vandens kultūroje. Mūsų girios 2: 17–19.
  12. Baliuckas V., Pliūra A., Suchockas V. 2010. Hibridinės drebulės – nenaudojamoms žemėms apželdinti. Mano ūkis, 1: 34–37.
  13. Česnavičius K., Pliūra A. 2008. Naujovės Latvijos miškų atkūrime. Mūsų girios, 5: 12–14
  14. Pliūra A. 2007. Beržo selekcija ir sėklininkystė Lietuvoje. Mūsų girios, 5: 12–14.
  15. Pliūra A. 1999. Miškų mokslas ir genetiniai-selekciniai tyrimai Švedijoje. Mūsų girios, 12.
  16. Gabrilavičius R., Pliūra A. 1993. Paprastosios eglės selekcija. Mūsų girios, 12: 11.