Šių metų sausio 27 − kovo 16 dienomis Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. Renaldas Žydelis stažavosi Aragono žemės ūkio maisto produktų tyrimų ir technologijų centre (angl. Agrifood Research and Technology Centre of Aragon) Ispanijoje.
Šios stažuotės tikslas − perimti ir perduoti agroverslui pažangiausią augalų modeliavimo praktiką, panaudoti gautas žinias veislių ir auginimo technologijų komercinimui Lietuvos sąlygomis. Šiam tikslui pasiekti buvo įvertintos kompiuterinio modelio DSSAT (angl. Decision support system for agrotechnology transfer), kuris yra skirtas imituoti įvairių žemės ūkio augalų derlingumą, pritaikymo galimybes Lietuvos gamtinėse sąlygose. Ispanijos mokslininkus Farida Dechmi ir Ramon Isla dr. Renaldas Žydelis supažindino su LAMMC atliekamais agronominiais bandymais bei problemomis, su kuriomis dažniausiai susiduria mūsų šalies ūkininkai.
Pirmasis DSSAT modelio prototipas (CERES-Wheat/Maize) buvo sukurtas XX a. 8-ajame dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nuo to laiko modelis periodiškai atnaujinamas, o paskutinė šio modelio versija (DSSAT 4.7) išleista 2017 m. lapkričio mėnesį.
Šiuo metu pastarąjį modelį galima pritaikyti daugiau nei 40 skirtingų žemės ūkio augalų, todėl modelio panaudojimo galimybės, sprendžiant įvairias žemės ūkio problemas, yra gana didelės.
Ispanijos mokslininkai pasidalijo savo patirtimi, dirbant su šiuo modeliu bei detaliai papasakojo, kaip jį būtų galima pritaikyti, pvz. renkantis optimaliausią augalų auginimo technologiją, vertinat abiotinių ir biotinių veiksnių įtaką derliaus sumažėjimui, ar vertinant skirtingų augalų veislių, maisto medžiagų poreikius.
DSSAT modelis buvo optimizuojamas / pritaikomas pagal Lietuvoje atliktų bandymų su kukurūzais duomenis. Modelio optimizavimui panaudoti dr. Renaldo Žydelio doktorantūros studijų metu atlikti 3 metų (2015−2017 m.) eksperimentiniai duomenys: biomasės ir grūdų derliaus prieaugis, lapų plotas, grūdų svoris, dirvožemio drėgmės variacija skirtingose gyliuose, mineralinio azoto kiekio variacija, azoto įsisavinimas augaluose, dirvožemio vandentalpos charakteristikos, detalus dirvožemio profilio aprašas bei kiti eksperimentiniai rezultatai, kurie tyrimų metais geriausiai atspindėjo kukurūzų vegetaciją.
Stažuotės metu optimizuotas modelis, pagal konkrečią tyrimų vietovę ir eksperimente naudotą veislę, buvo panaudotas vertinant kukurūzų aprūpinimą maisto medžiagomis ir nitratų išsiplovimo nuostolius vegetacijos eigoje. Taip pat buvo apskaičiuotas grūdų derliaus sumažėjimas dėl drėgmės ir azoto trūkumo. Šis modelis gali būti pritaikomas ir sprendžiant ūkininkų problemas, tačiau labai svarbus aspektas yra tai, kad modeliai turi būti optimizuojami pagal konkrečios vietos ir veislės duomenis. Minimalų kiekį duomenų, reikalingų augalų modeliavimui, sudaro: meteorologiniai duomenys (maksimali ir minimali temperatūra, kritulių kiekis, vėjo greitis, santykinis drėgnumas, saulės spinduliuotė), išsamus dirvožemio profilio aprašas (identifikuoti dirvožemio horizontai ir jų vandentalpos savybės, granuliometrinė sudėtis, dirvožemio tankis, hidraulinis laidumas), periodiniai augalų matavimai (biomasės ir grūdų derliaus, lapų ploto, augimo ir vystymosi tarpsniai, drėgmės kiekio variacija), kiti reikalingi matavimai priklauso nuo išsikeltų tikslų. Turint šiuos aukščiau minėtus matavimų duomenis, augalų modeliai gali būti sėkmingai pritaikomi sprendžiant daugybę skirtingų problemų.
Finansavimo šaltinis – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA)
