Horizon Europe projekto „Pupinių augalų selekcija tvarumo didinimui Europoje“ pradžia

• Penkerių metų trukmės inovacijų projektu siekiama padidinti pupinių augalų selekcijos konkurencingumą ES ir asocijuotose šalyse.
• BELIS siekia sukurti sąlygas, kurios leistų selekcininkams pasiekti genetinės pažangos, o sėklininkystei ir kitoms suinteresuotosioms šalims – veiksmingai ją įsisavinti.

BELIS projektas prasidėjo 2023 m. spalio 1 d. 34 partnerių konsorciume, kurį sudarė mokslinių tyrimų ir technikos institutai, augalų selekcininkai, sėklininkystės įmonės ir kiti svarbūs pupinių augalų selekcijos dalyviai iš 18 šalių (15 ES šalių, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės ir Libano).

2023 m. spalio 17–18 d. konsorciumo partneriai susirinko į projekto pradžios (angl. kick-off) susitikimą, kuriame buvo pažymėta oficiali šio daug dalyvių turinčio projekto pradžia. Renginys, kurį kaip projekto koordinatorius organizavo INRAE, vyko kontaktiniu būdu Ancenis, Prancūzijoje, Cérience/Terrena būstinėje.

Projekto susitikime LAMMC atstovavo Genetikos ir fiziologijos vyriausioji darbuotoja dr. Rita Armonienė ir Žolių selekcijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Eglė Norkevičienė. Partneriai dvi dienas dalijosi informacija apie BELIS tikslus ir metodikas, siekdami įtvirtinti pirmuosius projekto etapus. Susitikimo metu buvo aplankyta Cerience/Terrena sėklų gamykla Beaufort-en-Vallée mieste.

Tvarumo ir konkurencingumo iššūkiai pupinių augalų selekcijoje

Plačiai pripažįstama, kad pupiniai augalai teikia įvairialypę naudą ūkininkavimo ir maisto sistemoms: jie yra baltymų ir kitų maisto medžiagų šaltinis žmonių ir gyvūnų mityboje, o įtraukti į pasėlių sistemas jie gali fiksuoti atmosferos azotą, taip pat turi kitų privalumų, susijusių su sėjomainomis. Tačiau jų panaudojimo Europos pasėlių sistemose potencialas dar nėra visiškai išnaudotas ir Europa vis dar yra labai priklausoma nuo augalinių baltymų importo. Viena iš priežasčių – pakankamo kiekio pupinių augalų veislių, galinčių užtikrinti stabilų ir gausų derlių, pritaikytų įvairioms agroklimato sąlygoms ir stresams, pasižyminčių maistui ir pašarams tinkamomis kokybės savybėmis, trūkumas.

Iki šiol valstybiniai ir privatūs selekcininkai šių augalų selekcijai neskyrė daug dėmesio. Tačiau, skiriant pakankamai lėšų ir pastangų selekcijai, pupinių augalų veislių genetinė vertė galėtų pasiekti pagrindinių žemės ūkio augalų pasėlių genetinę vertę. Nors pupinių augalų veislininkystė daugiausia grindžiama tradicine selekcine atranka, kurią reikia atnaujinti, molekulinių duomenų pritaikymas ir genetinių išteklių panaudojimas taip pat galėtų padidinti atrankos intensyvumą ir spartą.

Be to, naujų veislių genetinę pažangą būtų galima daug veiksmingiau perduoti pupinių augalų vertės grandinės dalyviams (ūkininkams, maisto ir pašarų pramonei), o vykdant selekciją būtų galima geriau atsižvelgti į konkrečius tolesnių grandžių dalyvių poreikius. Pirmasis genetinės pažangos pristatymo etapas priklauso nuo veislių registravimo proceso, kuris yra reglamentuojamas tarptautiniu lygmeniu, bet vykdomas nacionalinių registravimo tarnybų. Dabartinį registravimo procesą reikia tobulinti, daugiau dėmesio skiriant suinteresuotųjų šalių poreikiams. Antrasis žingsnis – teikti tinkamą informaciją apie turimas veisles. Platinimo tarnybos galėtų efektyviai teikti informaciją visiems pupinių augalų vertės grandinės dalyviams, o sėklininkystė yra labai svarbi perduodant genetinę pažangą ūkininkams ir teikiant patobulintas sėklas. Taip pat reikėtų tobulinti valdymo ir verslo modelius, kad ūkininkus pasiektų efektyvesnės, pelningesnės ir įvairesnės pupinių augalų veislės.

BELIS tikslai

BELIS projekto tikslas – spręsti šiuos uždavinius ir pateikti priemones bei sprendimus, kurie padidins pupiniais augalais pagrįstų ūkininkavimo sistemų ekonominį tvarumą. Šio galutinio tikslo bus siekiama įgyvendinant tris konkrečius uždavinius:

1. Sukurti ekonomiškai efektyvių selekcijos programų priemones bei metodikas ir kartu su selekcininkais ir jų naudai pateikti koncepcijos įrodymus.
2. Palengvinti ekonominę ir reguliavimo aplinką: veislių registravimą bei rekomendacijas ir verslo modelius.
3. Įgyvendinti plataus masto veiksmingą ir ilgalaikį naujovių perdavimą per BELIS platformą, apimančią selekcininkų ir mokslo darbuotojų, konsultavimo tarnybų, sėklų, maisto bei pašarų pramonės atstovų tinklą, ir mokymų paketą.

Projekte daugiausia dėmesio bus skiriama 7 pašariniams augalams: raudoniesiems, baltiesiems ir vienamečiams dobilams, liucernoms, esparcetams, garždeniams bei vikiams, ir 7 maistiniams augalams: žirniams, pupoms, sojoms, baltiesiems lubinams, lęšiams, avinžirniams ir pupelėms, atskleidžiantiems Europoje auginamų pupinių augalų rūšių įvairovę.

BELIS užtikrins mokslinę pažangą ir technines naujoves, susijusias su svarbiausiais selekcijos proceso aspektais: genotipavimo ir fenotipavimo metodais bei priemonėmis, pasiūlymais dėl veislių agronominių ir technologinių charakteristikų, kryžminiais bandymais įvairiomis sąlygomis ir registracijos procesų tobulinimo bei vienodinimo pasiūlymais. Rezultatai bus panaudoti kuriant ir tvirtinant naujus pupinių augalų selekcijos valdymo ir verslo modelius. Ambicingas tinklų kūrimo, sklaidos, gebėjimų stiprinimo ir pritaikymo planas padės BELIS rezultatams ir rekomendacijoms pasiekti veislininkystės pramonę, reguliavimo institucijas ir ūkininkus.

BELIS prisidės prie konkurencingesnės pupinių augalų veislininkystės Europoje ir pelningų bei genetiškai pritaikytų veislių tiekimo Europos ūkininkams, norintiems geresnių pupinių augalų sėklų.

LAMMC vaidmuo BELIS

Projekto uždaviniai, prie kurių bus prisidedama:

• WP2, 2.1 uždavinys – BELIS tinklo sukūrimas ir valdymas;
• WP3, 3.1 uždavinys – pritaikyti bepiločių skraidyklių su įvairiais jutikliais metodus mažosioms pupinių augalų rūšims (garždeniui);
• WP5, 5.1 uždavinys – fenotipinė selekcija žolynų mišiniuose su gargždeniu;
• 5.2 uždavinys – išbandyti GS modelius žirnių kokybei ir derlingumui padidinti;
• WP6, 6.2 uždavinys – VCU tipo 5–10 žirnių veislių bandymai (5.2 uždavinio bandymų dalis);
• WP7, 7.2 uždavinys – sėkmingų valdymo ir verslo modelių įvairovės demonstravimas.

Augalų rūšys: Pisum sativum ir Lotus corniculatus.

Projekto dalyviai LAMMC:

vyriausioji m. d. dr. Rita Armonienė,
vyresnioji m. d. dr. Eglė Norkevičienė,
vyresnioji m. d. dr. Algė Leistrumaitė,
vyresnysis m. d. dr. Andrius Aleliūnas,
mokslo darbuotojas dr. Giedrius Petrauskas,
jaunesnioji m. d. Kristyna Razbadauskienė.

Dėl papildomos informacijos kreipkitės:

Koordinatorė LAMMC: dr. Rita Armonienė rita.armoniene@lammc.lt

Apsilankykite projekto BELIS interneto svetainėje: http://www.belisproject.eu/

BELIS projektas yra finansuojamas mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizon Europe“ pagal sutartį Nr. 101081878.