Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkai Mykola Kochiieru, Dalia Feizienė, Virginijus Feiza, Jonas Volungevičius, Aleksandras Velykis, Alvyra Šlepetienė, Irena Deveikytė ir Vytautas Seibutis atliko tyrimą, kuris parodė, kad dirvoje, lauko drėgmės sąlygomis, patvarių dirvos grumstelių kiekį didina ilgalaikis supaprastintas žemės dirbimas (lyginant su tradiciniu žemės dirbimu).
Šis LAMMC mokslininkų tyrimas „Freezing-thawing impact on aggregate stability as affected by land management, soil genesis and soil chemical and physical quality“ / „Dirvos įšalimo-atšilimo procesų įtaka grumstelių patvarumui skirtingos žemėnaudos, genezės, cheminės ir fizikinės dirvožemio kokybės atžvilgiu“ buvo publikuotas moksliniame žurnale „Soil & Tillage Research“, kurio citavimo indeksas (IF) yra 4,601.
Mokslinėje publikacijoje analizuojama dirvos įšalimo-atšilimo procesų įtaka vandenyje patvarių dirvožemio grumstelių susiformavimui rudžemio (Vidurio Lietuvos žemuma) ir balkšvažemio (kalvotoji Vakarų Lietuva) dirvožemiuose, atsižvelgiant į dirvožemio organinės anglies kiekį, žemėnaudos būdą ir žemės dirbimo intensyvumą.
„Dirvos struktūros susidarymas ir grumstelių stabilumo padidėjimas yra veikiami aplinkos bei žmogaus veiklos sukeltų veiksnių. Šiuos procesus nagrinėjantys tyrimai atliekami ir Lietuvoje, ir užsienyje. Tačiau iki šiol nebuvo tirta minėtų veiksnių tarpusavio įtaka skirtingo tipo dirvožemiuose ir žemėnaudose. Taip pat netirtas šalčio poveikis dirvožemio struktūringumui“, – akcentuoja LAMMC Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas dr. Virginijus Feiza.
Mokslininkas pasakoja, kad LAMMC laboratorijoje buvo tirti trys dirvos įšalimo-atšilimo ciklai, esant skirtingam dirvožemio drėgmės kiekiui (orasausis, vandens kiekis artimas lauko drėgmei ir vandeniu prisotintas dirvožemis). Iš ilgamečio lauko eksperimento tradicinio žemės dirbimo, supaprastinto žemės dirbimo laukelių ir iš miško dirvožemio buvo paimti nesuardytos struktūros dirvožemio ėminiai.
Tiriant visus tris drėgmės kiekius, dirvožemio grumstelių kiekis balkšvažemyje buvo patikimai didesnis nei rudžemyje. Dirvožemio grumstelių kiekis mažėjo šia tvarka: orasausė dirva > drėgmės kiekis dirvoje artimas lauko drėgmės kiekiui > dirva pilnai prisotinta vandeniu.
Rudžemyje, tradicinio žemės dirbimo sąlygomis ir esant orasausei dirvai, grumstelių buvo 3,4 karto mažiau nei miško dirvožemyje. Balkšvažemyje, esant visiems drėgmės kiekiams dirvoje, tradicinio žemės dirbimo sąlygos grumstelių kiekį mažino 2,1, 2,2 ir 2,7 karto, palyginus su grumstelių kiekiu miško dirvožemyje. Balkšvažemyje naudotas supaprastintas žemės dirbimas grumstelių kiekį didino, palyginus su tradiciniu žemės dirbimu. Šis didėjimas siejamas su dirvožemio organinės anglies kiekio padidėjimu bei dirvožemio tankio sumažėjimu.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dirvoje, lyginant su tradiciniu žemės dirbimu ir egzistuojant lauko drėgmės sąlygomis, ilgalaikis supaprastintas žemės dirbimas didina patvarių dirvos agregatų kiekį. Balkšvažemyje, esant sausai dirvai, vandenyje patvarių agregatų kiekis taip pat buvo didesnis nei rudžemyje.
„Jei vidutinio klimato zonoje sausėtų klimatas, tuomet, taikant tiesioginę sėją, patvarių grumstelių dirvoje būtų daugiau. Tai reiškia, kad dirvos kokybė būtų geresnė, nei žemę dirbant tradiciškai“, – pabrėžia dr. Virginijus Feiza.
Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba, iš dalies – ilgalaikė LAMMC mokslo programa „Žemės ūkio bei miškų dirvožemių našumas ir tvarumas“.
