Pradžia Lietuvos
Agrarinių ir miškų
Mokslų centras
En

Konferencija-ekspedicija „Pietryčių Lietuvos smėlio dirvožemiai“

Konferencija-ekspedicija „Pietryčių Lietuvos smėlio dirvožemiai“

Spalio 5–6 d. Lietuvos dirvožemininkų draugija prie LMA ŽŪMMS kartu su Vilniaus universitetu, LAMMC Žemdirbystės institutu, VDU Žemės ūkio akademija, Gamtos tyrimų centru ir UAB „Agrokoncernuas“ organizavo mokslinę praktinę konferenciją-ekspediciją „Pietryčių Lietuvos smėlio dirvožemiai“. Ekspedicijoje dalyvavo 76 dalyviai iš 13 institucijų. Taip pat sulaukta svečių, dirvožemio specialistų iš Latvijos – Latvijos žemės ūkio ir Latvijos biomokslų ir technologijų universitetų. Detali programa

Ekspedicijos duomenų pagrindu išleistas leidinys.

Ekspedicijos metu pristatyti 39 skirtingos kilmės (aliuvinės, fliuvioglacialinės, limnoglacialinės, mišrios ir eolinės) smėlio nuogulose susiformavę ir įvairiai naudojami (skirtingo amžiaus ir natūralumo miškas, skirtingo natūralumo pievos ir skirtingo intensyvumo pasėliai) smėlio dirvožemiai (slėmžemiai, jauražemiai ir palvažemiai). Kadangi ekspedicijoje dalyvavo plataus spektro specialistai: geografai, dirvožemininkai, geomorfologai ir geologai, agronomai, augalininkystės ir miškų, kraštovaizdžio specialistai, į šių dirvožemių tvaraus naudojimo perspektyvą buvo pažvelgta įvairiais aspektais.

Diskusijų metu geomorfologijos ir geologijos specialistai pristatė šio regiono raidos ypatumus ir kartu akcentavo jų svarbą dirvodarinėms uolienos bei jų savybėms. Buvo atkreiptas dėmesys, kad skirtingos genezės smėliai, nuogulų dvinariškumas ir amžius smarkiai veikia smėlio dirvožemių savybes ir iš esmės nulemia jų naudojimo pobūdį bei ūkinės veiklos intensyvumą. Buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad nors smėlio dirvožemiai yra identifikuojami visoje Lietuvoje, tačiau Pietryčių Lietuvos savo savybėmis reikšmingai skiriasi nuo Vidurio Lietuvos lygumų, todėl kalbant apie jų ūkinį naudojimą jie negali būti tapatinami tarpusavyje.

Ekspedicijos metu specialistai sutarė, kad smėlio dirvožemių (ypač Pietryčių Lietuvoje) tvarus naudojimas turi būti siejamas su miškų ūkio ir pievininkystės vystymu. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad nuogulų dvinariškumas, kai ne giliau kaip 100 cm po smėliais slūgso moreninis arba limnoglacialinis molis/priemolis/aliauritas/priesmėlis, tokiuose dirvožemiuose sudaro palankesnes sąlygas žemės ūkio veiklai. Tačiau net ir tokiu atveju susiduriama su dirvožemio našumo iššūkiais. Nepaisant to, nuogulų dvinariškumas prisideda prie smėlio dirvožemių palankesnio drėgmės režimo formavimosi ir intensyvesnio organinės medžiagos kaupimosi, kas savo ruožu gali sudaryti palankias sąlygas puveningų smėlžemių ir netgi žemapelkinių durpžemių formavimuisi. Šiose ūkinio intensyvumo agroekosistemose susiformavę durpžemiai yra išsaugoję savo natūralumą ir tampa aktualūs tiriant ūkinės veiklos nepaveiktų durpžemių fonines savybes bei ieškant jų tvaraus naudojimo būdų.


Simonos Pranaitienės nuotrauka

Ekspedicijos metu kartu su kolegomis iš Latvijos diskutuota ir dirvožemių tikslaus įvardijimo klausimais nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Atkreiptas dėmesys, jog skirtingose klasifikavimo sistemose atskiri dirvožemių (šiuo atveju smėlio dirvožemių) identifikavimo kriterijai gali būti nevienodi, todėl gali skirtis ir to paties smėlio dirvožemio pavadinimas. Tai, kas Lietuvos dirvožemių klasifikacijoje (LTDK-99) įvardyta palvažemiu, pagal WRB 2022 klasifikaciją gali būti identifikuojama kaip smėlžemis, o kai kurie priesmėlyje susiformavę išplautžemiai pervadinti į smėlžemius. Todėl, siekiant susikalbėjimo, ypač rengiant tarptautines publikacijas, svarbu ne tik tinkamai įvardyti dirvožemio pavadinimą, bet ir nurodyti, kokia klasifikacinė sistema naudota. Taip pat sutarta, kad rengiant tarptautines aukšto lygio publikacijas yra svarbu naudoti WRB 2022 klasifikaciją ir nebijoti diskusijos jau, atrodytų, nusistovėjusiais moksliniais klausimais.

Vyresn. m. d. dr. Jonas Volungevičius
LAMMC ŽI Dirvožemio ir augalininkystės skyrius


IUSS Working Group WRB. 2022. World Reference Base for Soil Resources.
International soil classification system for naming soils and creating legends for soil maps. 4th edition.
International Union of Soil Sciences (IUSS), Vienna, Austria
.

En