Šių metų kovo 7–8 dienomis Malmėje (Švedija) vyko NORBARAG (Šiaurės ir Baltijos šalių atsparumo pesticidams tyrimo grupės) darbinis susitikimas. Susitikime buvo aptarti Šiaurės ir Baltijos šalyse daromų atsparumo pesticidams tyrimų rezultatai.
Dvi LAMMC Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus mokslininkės dr. Ona Auškalnienė ir dr. Gražina Kadžienė dalyvavo atsparumo herbicidams tyrimo sekcijos darbe. Sekcijoje buvo pristatyti 2018 metais vykę renginiai susiję su atsparumo herbicidams tyrimais – tai simpoziumas Liublijanoje (Slovėnija) ir seminaras Antalijoje (Turkija).
Vėliau buvo pristatomi darbai, daromi kiekvienoje šalyje atsparumo herbicidams srityje. Lietuvoje, iš surinkto 101 mėginio dirvinės smilguolės sėklų, apie pusė buvo atsparios ALS ir ACC inhibitoriams (medžiagos, lėtinančios arba sustabdančios chemines reakcijas). Suomijoje buvo tirtas daržinės žliūgės atsparumas ALS inhibitoriams ir užregistruotos dvi naujos atsparios populiacijos.
Danijoje didelis dėmesys skiriamas daugiametės ir gausiažiedės svidrės atsparumo herbicidams tyrimams. Ši piktžolė Danijos laukuose labai paplitusi, registruojamas tikslinis vietos atsparumas herbicidams. Danijoje buvo ištirtos 65 daugiametės ir gausiažiedės svidrės populiacijos, jų jautrumas dviejų grupių herbicidams labai skyrėsi. Ateityje žadama patyrinėti, kokie veiksniai lemia šių piktžolių atsparumo herbicidams didėjimą. Tyrimai turėtų būti atliekami ūkininkų apklausos būdu.
Švedijoje pagrindinė probleminė piktžolė – pelinis pašiaušėlis. Kiekvienais metais registruojamos kelios naujos atsparios šios piktžolės populiacijos. Norvegijoje tiriamas daržinės žliūgės ir dirvinės pienės galimas atsparumas ALS inhibitoriams. Estijoje kol kas atsparumo herbicidams tyrimai nėra atliekami, nors ūkininkai skundžiasi mažėjančiu registruotų herbicidų efektyvumu, o pagrindinės piktžolės – dirvinė smilguolė ir daržinė žliūgė.
Apie tyrimus Latvijoje pasakojo kompanijos BAYER atstovė. Ji paminėjo, kad Latvijoje registruotas dirvinės smilguolės, daržinės žliūgės atsparumas, o taip pat buvo tirtas baltosios balandos atsparumas CONVISO sistemos herbicidams, bet jis nepasitvirtino. Vėliau buvo pristatyti kiti projektai iš Danijos ir Vokietijos. Danijos atstovė pristatė sprendimų priėmimo sistemą gausiažiedės svidrės kontrolei, o mokslininkė iš Braunšveigo (Vokietija), Julius Kuhn instituto, kalbėjo apie bekvapio šunramunio galimą atsparumo pernešimą. Vabzdžiai su žiedadulkėmis perneša ir atsparumo herbicidams savybę, todėl, anksčiau buvusi jautri piktžolė, tampa atsparia. Žinoma, šunramuniai nėra probleminės piktžolės, nes jų kontrolei galima taikyti kelių grupių herbicidus.
Bendrame visų sekcijų posėdyje buvo pristatytas kiekvienos sekcijos darbas, o taip pat išklausyti trijų kviestinių lektorių pranešimai atsparumo pesticidams tema.
NORBARAG grupės susitikimas LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkėms buvo įdomus ir naudingas, jame ne tik aptarti nuveikti darbai, bet ir iškelta naujų idėjų ateities tyrimams.
