Ekologinis projektavimas pakrantės zonos maistinių medžiagų cirkuliacijai (ECONUT)

Tarptautinis konsorciumas yra pasirengęs kurti pakrantės zonos maistingųjų medžiagų cirkuliacijos modelį

Klimato kaitos, eutrofikacijos ir dirvožemio degradacijos sąlygomis Baltijos jūros regionas susiduria su maistingųjų medžiagų atkūrimo ir atgavimo iššūkiu. Baltijos jūros pakrantės zonoje gausu biomasės išteklių (dumblių, makrofitų, midijų kriauklių, paplūdimio šiukšlių), kurie gali būti naudojami žemės ūkyje tvariai maisto gamybai. Viena iš žiedinę ekonomiką atitinkančių galimybių yra jūros biomasės išteklių valorizacija. Toks sprendimas neleis maistingosioms medžiagoms pasklisti į aplinką ir tapti teršalais. Daug maistingųjų medžiagų turinti pakrančių biomasė gali būti naudojama kopų šlaitams stabilizuoti ir jų biologinei įvairovei didinti.

Klaipėdos universitetas, projekto lyderis, kartu su partneriais iš Lenkijos, Švedijos, Vokietijos ir Danijos (kartu su Suomijos asocijuotų partnerių parama) laimėjo ES finansavimą pagal 2021–2027 m. Interreg VI-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą projektui „Ekologinis projektavimas pakrantės zonos maistinių medžiagų cirkuliacijai“ (angl. Eco-designing for the coastal zone nutrient's circularity, ECONUT) įgyvendinti.

Projekto tikslas – suprojektuoti ir sukurti žiedinės ekonomikos, tvaraus dirvožemio ir vandens valdymo principus atitinkančią maistingųjų medžiagų srauto ciklo technologiją, skirtą regioninei bioekonomikai. Projekte planuojama sukurti dvi maistingųjų medžiagų srauto ir tvaraus dirvožemio bei vandens ekosistemų naudojimo technologijas, atlikti tris bandymus kuriant pridėtinės vertės produktus žemės ūkiui ir kopų apsaugai dėl vėjo erozijos ir audrų sukeltų potvynių. Iš pakrantės pašalinus paplūdimio šiukšles ir po apdorojimo jas pritaikius dirvožemio derlingumo, šlaitų stabilumo ir biologinės įvairovės didinimui, bus įvertintas poveikis klimato kaitos švelninimui. Projekto pabaigoje daugiausia dėmesio bus skiriama bandomųjų technologijų rinkos analizei ir sukurtų technologijų bei pridėtinės vertės produktų verslo modelių kūrimui.

Pagrindinis vykdytojas

Klaipėdos Universitetas (KU). Projekto vadovė prof. Olga Anne.

Projekto partneriai

Projekte dalyvauja šeši partneriai: Klaipėdos universitetas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Gdansko technologijos universitetas (Lenkija), Skanės tvari plėtra (Švedija), Rostoko universitetas (Vokietija) ir Pietų Danijos universitetas.

• Gdansk University of Technology (GdanskTech), atsakingas asmuo Andrzej Rogala
• Sustainable Development Skåne (HUT), atsakingas asmuo Helena Thelander
• University of Rostock (UR), atsakingas asmuo Daniela Glueck
• University of Southern Denmark (USD), atsakingas asmuo Cintia Organo Quintana

Partnerius remia šeši asocijuoti partneriai: Šilalės rajono savivaldybės administracija, UAB „Palangos komunalinis ūkis“, John Nurminen fondas (Suomija), Suomijos aplinkosaugos institutas, Gdansko regioninė aplinkos apsaugos inspekcija (Lenkija) ir En God Granne (Švedija). Projektui vadovauja Klaipėdos universitetas.

Tikimasi į projektą įtraukti Pietų Baltijos regiono ūkininkus, žemės ūkio specialistus, vietos ir regionų valdžios institucijas (savivaldybes), aplinkos apsaugos agentūras, visuomenės sveikatos priežiūros ir maisto rizikos vertinimo institucijas, verslininkus, mokslininkus, nevyriausybines organizacijas ir visuomenę.

Projekte dalyvaujantys Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkai

• Danutė Karčauskienė
• Ieva Mockevičienė
• Gintaras Šiaudinis
• Alvyra Šlepetienė

Projekto trukmė 2023 m. rugsėjo 1 d. – 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Projekto vertė 1 473 550,00 EUR (ERPF skirtos lėšos 1 178 840,00 EUR).

Projekto Nr. STHB.02.03-IP.01-0004/23.

Projektas finansuojamas ES Regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2021–2027 m. Interreg VI-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą.

Daugiau informacijos apie programą www.southbaltic.eu