Šis darbinis paketas apima kelias pagrindines veiklas:
A 3.1: Gairių ir priemonių plėtra pakrančių miškų tvarkymui
- Vystyti padengtų mišku buferinių zonų planus; suderinti buferinių zonų pločius, taikomus miškininkystėje, siekiant sumažinti medžiagų išplovimą (nepabrėžiant vandens optimaliausią apsaugą). Įsteigtos tinkamos augavietei, hidrologiškai pritaikytos buferinės zonos prisidėtų prie paviršinio vandens ir Baltijos jūros apsaugos, tuo tarpu reikalingos naujos gairės, nurodančios, kaip tai turi įgyvendinta. Šia veikla siekiama užpildyti esamas spragas 1) plėtojant naujus planus, kuriuose nurodoma kaip turi būti įrengiamos buferinės zonos ir 2) įgyvendinant praktines instrukcijas, pabrėžiant buferinių zonų apsaugos pirmenybę.
- „Žydrasis planavimas“ (Blue Targeting) kaip miškininkavimo planinė priemonė, taikoma Švedijoje ir siūloma kitoms šalims. Ši priemonė taikytina buferinėse zonose, sumažinant neigiamus poveikius vandens telkiniams. WAMBAF siekia pritaikyti šią priemonę Suomijoje, Lenkijoje bei Latvijoje, atsižvelgiant į vietines gamtines sąlygas.
- Plėtoti pakrančių miškų tvarkymo gaires. Šių gairių tikslas yra apibrėžti, kaip tvarkyti pakrančių miškus, siekiant sumažinti maisto medžiagų ir pavojingų junginių išplovimą į regioninius vandenis ir jų pernašos poveikį vandens kokybei ir kiekybei. Iš pavojingų medžiagų pagrindinis dėmesys skiriamas metilo gyvsidabriui, kuris tapo pagrindine problema sąsajoje su vandeniu ir miškininkavimu. Gairės padės planuoti miško darbus ir padidinti miškininkų galimybes darniai tvarkyti savo miškus.
- Parengti vizualinę medžiagą (filmą), demonstruojant GIS duomenų panaudojimą buferinių zonų įrengimui. Šios veiklos tikslas yra parodyti, kaip derinti GIS duomenis ir lazerio technologiją miškininkaujant ir planuojant miško darbus sąsajoje su vandeniu miškuose. Filmas daugiausia skirtas miško savininkams, miškotvarkininkams ir mašinų operatoriams. Jau yra parengta Švedijos versija, kuri pritaikyta ir kitoms gamtinėms sąlygoms bei gali būti naudojamas kitose Baltijos jūros šalyse.
A 3.2: Gairių ir priemonių plėtra sausinimo sistemų tvarkymui
- Gairių plėtros pagrindas yra WP2 parengta produkcija sausinimo sistemos tvarkymui, siekiant mažinti maisto medžiagų išplovimą į regioninius vandenis ir užkertant kelią pavojingų junginių pernašai. Šios gairės remiasi sausinimo sistemų tvarkymo geriausia praktika ir esamomis žiniomis, tačiau jais būtina mainytis, surinkti ir pritaikyti esamoms gamtinėms sąlygoms. Į gairių parengimą ir vystymą pritraukiami tikslinių grupių atstovai. Galutiniai rezultatų naudotojai yra miškų įmonės, miško savininkai ir mašinų operatoriai, verslininkai, kurie yra suinteresuoti tinkamu sausinimo darbų atlikimu
- Mobiliųjų įrenginių ir kompiuterių programų pritaikymo plėtra, padėsianti planuoti sausinimo sistemų tinklą, panaudojant prieinamus vietovių modelius (skaitmeninius vietovės modelius). Šios veiklos rezultatas – taikomoji programa pritaikoma naudojimui šalių-partnerių nacionaline kalba, suprantama tikslinių grupių atstovams ir gautiniams rezultatų naudotojams, iš jų miško savininkams, mašinų operatoriams ir verslininkams bei asmenims, nežinantiems miško sausinimo darbų planavimo. Kadangi projekto partnerio šalyse naudojami skirtingi erdvinai duomenys, taikomoji programai , bandomosiose teritorijose bei naudojant kiekvienai šaliai-partneriui būdingus duomenis. Sukuriama išmaniųjų telefonų programėlė, kuri iki šiol nebuvo naudojama, taikant aukštąsias technologijas, siekiant tobulinti sausinimo darbus. Ši yra draugiška gamtai ir skirta naudoti ilgą laiką. Sukuriant universalią priemonę, skaitmeninis vietovės modelis įdiegiamas skirtingose sąlygose įvairiose miško buveinėse ir žemės ūkio plotuose. Kartu duomenys kaupiami panaudojant dronus (bepiločius orlaivius). Šių priemonių įgyvendinimas visose Baltijos jūros regiono šalyse leidžia tobulinti sausinimo sistemas plačiu mastu, taip mažinant maisto medžiagų išplovimą į regioninius vandenis ir užkertant kelią pavojingų junginių pernašai.
A 3.3: Bebrai - Gairių ir priemonių plėtra
Veikla pradėta nuo pradinio projekto periodo, apibrėžiant vandens kokybės stebėsenos detales (1-asis periodas), kas būtina tolesniam gairių parengimui 2-5-jame projekto etape. Gairės naudojamos mokymo kursuose ir bendradarbiavimui tarp tikslinių grupių įsteigtose demonstracinėse teritorijose (toliau Demo teritorijos) (WP4) bei palengvinant jų įgyvendinimą Baltijos jūros šalyse.
Bebrų užtvankų valdymo gairių plėtra ir išbandymas: WP3 veikloje panaudojami WP2 veikloje sukaupti rezultatai, iš jų literatūros apžvalga apie bebrų užtvankų poveikį maistmedžiagių ir pavojingų junginių susidarymui ir pernašai. Surinkta medžiaga apie miško vandens telkinių bendrąją būklę Baltijos jūros šalyse, maistmedžiagių (azoto, fosforo) ir pavojingų junginių (gyvsidabrio) kaupimąsi vandenyje bei biotoje. Duomenų šaltiniai: nacionalinė statistika bei publikacijos. Šie duomenys palyginami su lauko darbų metu gautais duomenimis. Demonstracinių teritorijų bebravietėse uždėtuose tyrimo bareliuose prieš bebrų užtvanką ir pasroviui 3 metus reguliariai pagal bendrą patvirtintą schemą paimami vandens, sedimentų ir biotos mėginiai. Kartu parodomi bebrų užtvankų išardymo padariniai. Vandens mėginiuose nustatoma: bendrasis gyvsidabris (Hg) bei metilo gyvsidabris (MeHg), fosforas (bendrasis ir fosfatai), azotas (bendrasis, amonis ir nitratai/nitritai), pH, laidumas, rūgštingumas, bendrosios organinės anglies koncentracija TOC, sulfatai, chloridai. Biotos mėginiuose nustatomi bendrasis gyvsidabris ir (THg) bei metilo gyvsidabris (MeHg). Šie tyrimai remiasi Švedijos žemės ūkio universitete (projekto partneris PP9, SLU) vykdytų ankstesnių nacionalinių projektų tyrimų rezultatais, kurie parodė, kad metilo gyvsidabrio koncentracijos bebravietės vandens telkinių baseinuose priklauso nuo bebravietės amžiaus. Švedų tyrėjų teigimu, neseniai apgyvendintose („pionierinėse“) bebravietėse yra MeHg kaupimosi rizika, tuo tarpu pakartotinai apgyvendintose (senose) bebravietėse MeHg nerasta. Vietovės apgyvendinimo chronologija gali būti paremta GIS arba Google Earth programos duomenimis bei atliekamais stebėjimais pasirinktose tyrimo teritorijose. Šiuo atveju pasikliaujama ir į šią veiklą įtrauktų tikslinių grupių nuomone. Pabrėžiamas šios veiklos tarpnacionalinis reikšmingumas, atsižvelgiant į bebrų populiacijos gausėjimą ir pasiskirstymą visose Baltijos jūros šalyse. Taigi parengtos „Bebrų užtvankų tvarkymo gairės“ turi didelę tarptautinę reikšmę.
WP3 veikos rezultato “Bebrų užtvankų tvarkymo priemonės” aprašas:
- Knyga (vadovas) „Bebrai kaip ištekliai“ remiasi darbinio paketo WP2 ataskaita. Knyga rengiama asocijuotoms organizacijoms bei tikslinėms grupėms ir apima pagrindinę informaciją apie bebrų populiacijas ir jų valdymo reikalingumą, atsižvelgiant į atitinkamos šalies galiojančius teisės aktus, specifines gamtines sąlygas, tvarką reguliuojant vietinę bebrų populiaciją, bei jų daromos miškui žalos kontrolę. Knygoje taipogi atskleidžiama, kaip didinti bebrų kaip gamtos išteklių vertę žemės savininkams bei medžiotojams, pateikiamos žinios apie bebrų medžioklės produkciją ir jos panaudojimą (bebrienos, kailių, sruoglių) bei naudą aptarnaujančioms tarnyboms (pvz., gamtiniam pažintiniam ir medžiokliniam turizmui). Ši knyga prisidės prie bebrų populiacijų tvaraus valdymo, jų naudojimo kaip gamtos išteklių pažinimo tarptautiniu mastu.
- Priemonė (sprendimų paramos sistema) bebrų užtvankų klasifikavimui. Ši priemonė padės priimti teisingą sprendimą dėl bebrų užtvankų išardymo reikalingumo (ar užtvanka turi būti išardyta ar palikta), atsižvelgiant į tam tikrų užtvankų svarbą vandens kokybei, mažinant pavojingų junginių (MeHg) pernašą. Pabrėžiama priemonės svarba harmonizuojant aplinkos apsaugos politiką Baltijos jūros regione.
„Bebrų populiacijos valdymo priemonių paketas“ – rengiamas tikslinėms grupėms naudoti.
Rengiama produkcija
- Bebrų knyga (vadovas)
- Skaitmeninė priemonė (sprendimų paramos sistema), skirta bebrų užtvankoms
- Mokomoji medžiaga (brošiūros, lankstinukai, stendai, žinynai, vizualinės instrukcijos Power Point pranešimai)
Medžiaga skirta naudoti
- Miškų naudotojams (miško savininkams, miškininkams)
- Miškų ir laukinių gyvūnų išteklių valdytojams
- Medžiotojams
- Žvejams
Pagrindiniai naudotojai:
- Miško savininkai
- Medžiotojai
Šios veiklos naujumas yra bebrų vaidmens vandens kokybei išaiškinimas ne tik įgyvendinant ES Vandens direktyvą, Buveinių direktyvą, Jūros strategijos pagrindų direktyvą bei HELCOM Baltijos jūros plano gaires dėl maistmedžiagių išplovimo mažinimo, bet taipogi galimybė nustatyti rūšies populiacijos valdymo planą.
WP 3, veikla 3.4: Apibrėžti sinergijas ir pašalinti prieštaravimus pakrančių miškų, sausinimo sistemų ir bebrų užtvankų valdymo gairėse ir priemonių paketuose
Šiam tikslui organizuojami seminarai: 1) pranešimams ir aptarimams, 2) sinergijų išaiškinimui, ir 3) pasiūlymų parengimui bei parengtų gairių ir priemonių paketų suderinimui, siekiant pagerinti sinergijų supratimą ir išvengti kompromisų pakrančių miškų, sausinimo sistemų ir bebrų užtvankų valdyme BSR šalyse. Veiklos tikslas yra gerai suprantamas, nes informacijos viešinimas, užtikrinant augantį supratimą tikslinėse grupėse (valdžios institucijų, miškininkystės įmonių, miško savininkų asociacijų ir kt.), leistų išvengti galimų konfliktų ir susirūpinimo dėl naujų skaitmeninių programų, gairių ir priemonių paketų naudojimo bei įvairių suinteresuotų grupių tarpusavio santykiuose.
WP3 veiklos produkcija: Sinergijų apibrėžimas ir prieštaravimų pakrančių miškų, sausinimo sistemų ir bebrų užtvankų valdymo gairėse ir priemonių paketuose pašalinimas
Veiklos produkcijos paaiškinimas: paskutiniame projekto etape (5 etapas) bus parengta ataskaita apie seminarų rezultatus. Ataskaita apims sinergijų apibrėžimą bei pasiūlymus dėl kompromisų pašalinimo iš pakrančių miškų, sausinimo sistemų ir bebrų užtvankų valdymo gairių ir priemonių paketų. Tai bus atlikta baigiant gairių parengimą ir formuojant priemonių paketus.
