Nuotolinis seminaras GERESNIS DERLIUS TIK SVEIKAME DIRVOŽEMYJE

Kuo sveikesnis dirvožemis, tuo geresnis derlius. Tai reiškia mažiau nuostolių, mažiau sąnaudų, mažesnes išlaidas. Svarbiausias šių dienų tikslas – išlaikyti nenualintą ir sveiką dirvožemį ateities kartoms ir kartu dirbti pelningai. Prie jo prisideda projektas „Gerosios praktikos žinių pasikeitimas siekiant išlaikyti sveiką dirvožemį Europoje“ (Best4Soil), koordinatorius Žemdirbystės institute dr. Antanas Ronis.

„Best4Soil“ yra 20 šalių tinklas, jo nariai: Austrija, Bulgarija, Kipras, Čekija, Danija, Estija, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Airija, Italija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Lenkija, Serbija, Slovakija, Ispanija, Šveicarija ir Jungtinė Karalystė. Naudodamiesi šio tinklo informacija augintojai galės taikyti naujausias dirvožemio sveikatos valdymo strategijas. Be svetainės ir duomenų bazių, kuriamos praktikos bendruomenės, kurios spręs specifines regionines dirvožemio sveikatos problemas.

Kovo 4–5 d. seminaras GERESNIS DERLIUS TIK SVEIKAME DIRVOŽEMYJE skirtas ūkininkams, konsultantams ir mokslininkams. Programa

Renginio pagrindinis tikslas – sužinoti apie efektyvius ūkininkavimo būdus, kuriuos galėsite pritaikyti savo ūkyje. Suburti praktikai ir ekspertai iš įvairių šalių virtualiai diskutavo apie sveiko dirvožemio išsaugojimą. Pristatyti „Best4soil“ tinklalapio siūlomi įrankiai (informaciniai lapeliai, video reportažai, duomenų bazės) ir kaip jais reikia naudotis.

Renginio moderatoriai Lenkijoje, Estijoje, Lietuvoje ir Latvijoje

Kovo 4 d. vykusio renginio dalyviai sužinojo vertingos informacijos apie:

• augalų ligas (plintančias per dirvožemį, nematoidus),
• dirvožemio organines medžiagas ir derlingumą (sudėtingą dirvožemio mikroorganizmų biologinės įvairovės valdymą, bioanglį – potencialų anglies ir humuso šaltinį dirvožemiams),
• Latvijos ūkio patirtį kuriant sveiką dirvožemį.

Pašaknio ligas sukelia įvairūs patogenai, kurie pažeidžia ne tik šaknis, bet ir augalų stiebą

Renginio lietuvių kalba moderatorė dr. Roma Semaškienė ir LAMMC vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Jūratė Ramanauskienė akcentavo, kad yra daugybė veiksnių, kurie daro įtaką augalų ligoms atsirasti: dirvožemio būklė, sėjomaina, sėjos laikas, oro ir drėgmės sąlygos. Antroje renginio dalyje su LAMMC mokslo darbuotoja dr. Monika Vilkiene diskutuota apie dirvožemio mikroorganizmus, jų vaidmenį organinės medžiagos transformacijos procesuose ir įvairių veiksnių poveikį dirvožemio mikroorganizmams.

Antrą renginio dieną aptarta:

• augalų sėjomaina (sėjomainų įvairinimas ir agrotechnologijų optimizavimas biologinės įvairovės bei agroekosistemų funkcijų atkūrimui),
• augalų auginimas žaliajai trąšai ir tarpiniams pasėliams (žemės dirbimo ir tarpinių pasėlių įtaka dirvožemio savybėms ir kenksmingųjų organizmų plitimui; tarpiniai augalai, jų auginimo technologijos ir gaunama nauda),
• praktinė Latvijos ūkininko patirtis auginant tarpinius pasėlius.

Erozijos padariniai Latvijos ūkininko laukuose

LAMMC mokslininkės dr. Aušra Arlauskienė ir dr. Gražina Kadžienė atsakinėjo į renginio dalyvių klausimus apie skirtingas žemės dirbimo technologijas, sėjomainą, tarpinių pasėlių poveikį dirvožemiui.

Renginys organizuotas projekto „Gerosios praktikos žinių pasikeitimas siekiant išlaikyti sveiką dirvožemį Europoje“ (Best4Soil) lėšomis. Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos programos „Horizon 2020“ kaip koordinavimo ir paramos veiksmų programa, Granto Nr. 817696.

Daugiau informacijos: https://www.best4soil.eu/