2019 m. lapkričio 8 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės institute vyko diskusija „Glifosatų foninės taršos rizika“. Į renginį susibūrė beveik šimtas dalyvių.
Renginio pradžioje įžangos žodį tarė LAMMC mokslinė sekretorė dr. Vita Tilvikienė, kuri šiuo metu pavaduoja direktorių. Kalboje buvo akcentuotas nuolat pasaulyje augantis žmonių skaičius, dėl kurio kyla žmonių išmaitinimo galimybių, maisto kokybės klausimai. Iš to paties ploto reikia gauti kuo daugiau produkcijos, tačiau būtina atsižvelgti į aplinką.
LAMMC Žemdirbystės instituto direktorė dr. Žydrė Kadžiulienė pabrėžė, kad Instituto mokslininkai atlieka aktualiausių temų tyrimus, kurie apima dirvožemio našumo ir tvarumo, kenksmingų organizmų, ekosistemų, augalų biopotencialo ir kt. klausimus. Mokslininkų pareiga – visuomenei suprantamai pateikti atliktų tyrimų rezultatus, todėl šiame renginyje ir siekiama diskusijos metu išsiaiškinti svarbiausius glifosato temą liečiančius klausimus.
LAMMC Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Gražina Kadžienė pristatė pranešimą „Glifosato likučiai dirvoje ir grūduose, foninės taršos rizikos vertinimas“ (2019 m. tyrimo duomenys).
Pristatymo pradžioje mokslininkė dalyviams apibūdino glifosato apibrėžimą. „Glifosatas – plataus veikimo spektro herbicidas, skirtas vienamečių ir daugiamečių piktžolių kontrolei. Glifosatas yra plačiausiai pasaulyje naudojamas herbicidas. 2014 m. glifosatas buvo naudojamas daugiau nei 140 šalių ir buvo randamas per 750 paruoštų produktų sudėtyje“, – akcentavo dr. Gražina Kadžienė.
Pranešimo eigoje mokslininkė pristatė LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkų vykdomą, LR Žemės ūkio ministerijos finansuojamą projektą „Glifosato ir jo skilimo produkto AMPA likučiai dirvoje ir grūduose bei jų skilimo trukmė“ (Žemės, maisto ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros 2015–2020 m. programa). Šio projekto tikslas – ištirti glifosato ir AMPA likučių išsilaikymo trukmę įvairaus tipo dirvose ir augalininkystės produkcijoje Lietuvos agroklimato sąlygomis ir įvertinti glifosato produktų patekimo į gretimus laukus riziką.
Dr. Gražina Kadžienė apibūdino vykdomą monolitų eksperimentą, jo įrengimo vietos planus, po purškimo vyravusias meteorologines sąlygas. Plačiau detalizuoti eksperimento rezultatų duomenys – glifosato ir AMPA likučių kiekiai skirtingame dirvožemyje. Anot mokslininkės, įprastomis meteorologinėmis sąlygoms glifosatas lėčiausiai skaidėsi durpėse, o mažiausi kiekiai buvo rasti priesmėlio dirvoje.
Pranešimo metu buvo kalbama ir apie dirvoje esančių glifosato ir AMPA patekimą į sėjamus augalus, jų koncentracijos kitimą nukultuose ir sandėliuojamuose grūduose. Tyrimų metu nustatyta, kad dirvoje esantys glifosatas ir AMPA nepateko į kviečių ir rapsų augalus.
Taip pat pristatyti glifosato užnešimo rizikos į gretimus pasėlius, priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, naudojamos technikos parametrų, tyrimo rezultatai. Buvo diskutuojama ir apie kitas foninės taršos rizikas ir galimus sprendimus.
Jau pranešimo metu mokslininkė sulaukė daug klausimų ir pastebėjimų.
Po pranešimo vykusioje diskusijoje dalyvavo LR Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos, VšĮ „Ekoagros“, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos, Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos, žemės ūkio kooperatyvų, mokslo institucijų atstovai, ir kiti renginio dalyviai.
