Kenkėjo balninio gumbauodžio augalai šeimininkai yra migliniai javai ir žolės.
Gumbauodis dažnesnis atsėliuojant javus, juos auginant minimaliai dirbamoje dirvoje. Kenkėjo atsiradimo rizika labai padidėja netoliese esant pievoms ar ganykloms, arba javus pasėjus po žolynų.
Skraidantis balninis gumbauodis yra sunkiai pastebimas, nes yra tik 3-4,5 mm ilgio. Tačiau, laukuose padėjus geltonąsias vandens ar lipniąsias gaudykles, šiuos kenkėjus pamatyti nesunku. Balniniam gumbauodžiui būdingas raudonas kūnas, ilgos kojos.
Šiuo metu stebimas jo aktyvus skraidymas, rasti pirmieji padėti kiaušinėliai. Viena patelė padeda 60-120 rausvos spalvos kiaušinėlių išilgai lapų gyslų tiek apatinėje, tiek viršutinėje lapo pusėje. Vyraujant sausiems orams, nemažai kiaušinėlių žūsta, tačiau, jei pakanka drėgmės, vyrauja 15-18 °C temperatūra, kiaušinėliai išsirita per 7–15 dienų. Išsiritusios lervos parsiskverbia į lapamakštę ir joje saugiai maitinasi augalo stiebu. Pažeistas stiebas deformuojasi. Ant stiebų po vėliaviniu lapu aiškiai matosi balnelio formos iškilimai. Jį praskyrus, pasimato raudonos lervos.
Auginantiems žieminius kviečius, šiuo metu reikėtų pasitikrinti gaudykles, jei tokias turi pasistatę laukuose, ar paieškoti ant lapų (išilgai lapo gyslos) padėtų rausvų smulkių kiaušinėlių juostelių. Jei šių kenkėjų randama, būtina panaudoti insekticidus. Šiuo metu daugelis ūkininkų žieminiuose kviečiuose naudoja augimo reguliatorius, fungicidus, o jei randama balninių gummbauodžių, reikėtų kartu panaudoti ir insekticidus. Vienkartinio purškimo dažniausiai nepakanka. Rekomenduojama pakartotinai naudoti po 10–14 d.
Apie balninį gumbauodį ir augalų apsaugą informaciją pateikė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja, vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Roma Semaškienė ir doktorantas, jaunesnysis mokslo darbuotojas Mohammad Almogdad.
